Kompozicija (SBU studijų baigiamasis darbas)

SBU studentų sąrašuose (Dailės fakultete studijavo 1929–1936 m.) šis Nesvyžiaus apylinkėse gimęs ir augęs dailininkas minimas kaip Koźma Czuryło. Amžininkų prisiminimuose kartu su bendrakursiu, irgi iš Baltarusijos kilusiu Leonu Dobžynskiu (Lew Dobrzyński) jis priskiriamas talentingiausiems Liudomiro Slendzinskio ir Jurgio Hopeno mokiniams ir laikomas rimtu Vilniaus neoklasicizmo mokyklos atstovu, nors naujosios klasikos tėvynėje Italijoje apsilankė tik 1937 m., sutapus džiugioms ir liūdnoms aplinkybėms: tais metais Čurylo vedė bendramokslio Ildefonso Houvalto seserį Vandą ir po bičiulio Dobžynskio mirties paveldėjo jam paskirtą Lenkijos Kultūros fondo stipendiją, kuri leido jaunajai porai išvykti į užsienį. Prasidėjus karui 1939 m. Čurylų pora sugrįžo į Vilnių. 1939–1941 m. Kuzma dalyvavo dailės parodose, o nacių okupacijos laikotarpiu nusišalino nuo kultūrinės veiklos ir tvarkėsi žmonos ūkyje prie Vilniaus. 1945 m. su žmona ir trejų metų sūnumi persikėlė į Poznanę, o 1946 m. pradėjo dėstyti Torunės universitete. Mirė 1951 m. Gdanske. Ten ir palaidotas garnizono kapinių stačiatikių dalyje.

Teksto autorė Giedrė Jankevičiūtė

Neoklasicistų kūriniams būdinga mistiška atmosfera, aplinka jų darbuose dažnai atrodo utopiška, neegzistuojanti realiame pasaulyje. Kompoziciniai dailininkų sprendimai neretai primena mitologines scenas ar istorines kompozicijas. Pavyzdžiui, Jurgio Hopeno (1891–1969) Peizažas su figūromis tolumoje matomo miesto fone vaizduoja senovės Graikijos ar Romos laikų veikėjus, o provincijos idilė Kuzmos Čurilos (1908–1951) baigiamajame darbe Kompozicija primena XVIII a. prancūzų rokoko dailėje mėgtas vadinamąsias meilės šventes (fete galante). Tiesa, muzikavimą ir šventinius apdarus čia pakeičia kaimiški personažai ir darbai, o aprangos detalės leidžia aiškiai suprasti, kad veiksmas vyksta dabartyje, XX amžiuje.

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė
Parodos: „Ne vien grožis: Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje“, 2012 m. spalio 12 – lapkričio 11 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius; „1918-1945 / Kaunas-Vilnius“, 2020 rugpjūčio 27 d. – 2021 rugpjūčio 21 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė.

SBU studentų sąrašuose (Dailės fakultete studijavo 1929–1936 m.) šis Nesvyžiaus apylinkėse gimęs ir augęs dailininkas minimas kaip Koźma Czuryło. Amžininkų prisiminimuose kartu su bendrakursiu, irgi iš Baltarusijos kilusiu Leonu Dobžynskiu (Lew Dobrzyński) jis priskiriamas talentingiausiems Liudomiro Slendzinskio ir Jurgio Hopeno mokiniams ir laikomas rimtu Vilniaus neoklasicizmo mokyklos atstovu, nors naujosios klasikos tėvynėje Italijoje apsilankė tik 1937 m., sutapus džiugioms ir liūdnoms aplinkybėms: tais metais Čurylo vedė bendramokslio Ildefonso Houvalto seserį Vandą ir po bičiulio Dobžynskio mirties paveldėjo jam paskirtą Lenkijos Kultūros fondo stipendiją, kuri leido jaunajai porai išvykti į užsienį. Prasidėjus karui 1939 m. Čurylų pora sugrįžo į Vilnių. 1939–1941 m. Kuzma dalyvavo dailės parodose, o nacių okupacijos laikotarpiu nusišalino nuo kultūrinės veiklos ir tvarkėsi žmonos ūkyje prie Vilniaus. 1945 m. su žmona ir trejų metų sūnumi persikėlė į Poznanę, o 1946 m. pradėjo dėstyti Torunės universitete. Mirė 1951 m. Gdanske. Ten ir palaidotas garnizono kapinių stačiatikių dalyje.

Teksto autorė Giedrė Jankevičiūtė

Neoklasicistų kūriniams būdinga mistiška atmosfera, aplinka jų darbuose dažnai atrodo utopiška, neegzistuojanti realiame pasaulyje. Kompoziciniai dailininkų sprendimai neretai primena mitologines scenas ar istorines kompozicijas. Pavyzdžiui, Jurgio Hopeno (1891–1969) Peizažas su figūromis tolumoje matomo miesto fone vaizduoja senovės Graikijos ar Romos laikų veikėjus, o provincijos idilė Kuzmos Čurilos (1908–1951) baigiamajame darbe Kompozicija primena XVIII a. prancūzų rokoko dailėje mėgtas vadinamąsias meilės šventes (fete galante). Tiesa, muzikavimą ir šventinius apdarus čia pakeičia kaimiški personažai ir darbai, o aprangos detalės leidžia aiškiai suprasti, kad veiksmas vyksta dabartyje, XX amžiuje.

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė
Parodos: „Ne vien grožis: Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje“, 2012 m. spalio 12 – lapkričio 11 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius; „1918-1945 / Kaunas-Vilnius“, 2020 rugpjūčio 27 d. – 2021 rugpjūčio 21 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė.