Koplytėlė su kompozicijomis Nukryžiavimas ir Jėzaus malda Alyvų kalne

Kryžius 160 × 80, koplytėlė 98 × 43. Nukryžiuotojo H 30,5, šv. Marijos Magdalietės H 17,5, Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios H 29, klūpančio Kristaus H 22

Kaišiadorių r., Gastilonių k.

Andrius Bairiūnas gyveno ir dirbo XIX a. pab.–XX a. I pusėje Taurakiemio apylinkėse (dab. Kauno r.), tačiau jo darbų būta ir kitose kaimyninėse vietovėse. A. Bairiūnas kūrė suvalkietiško tipo koplytėles, kurios iš tiesų yra pakabinamieji kryžiai su kryžmoje įtvirtinta didele koplytėle. Tokia koplytėlė užgožia kryžių, todėl vizualiai jis atrodo kaip koplytėlė. Jų viduje meistras dažniausiai įkomponuodavo Nukryžiavimo sceną arba vieną Nukryžiuotojo skulptūrėlę. Abipus Nukryžiuotojo figūros pritvirtindavo Suvalkijos ir Dzūkijos regionams būdingas koplytėlių puošmenas – skardines gėles. Neretai meistras galinę koplytėlės sienelę ištapydavo ryškių spalvų architektūriniais ar augaliniais motyvais.

Ši A. Bairiūno koplytėlė išsiskiria dydžiu ir puošnumu. Dviejų tarpsnių koplytėlėje įkomponuotos dvi Išganytojo kančios scenos: Jėzaus malda Alyvų kalne ir Nukryžiavimas. Apatinėje dalyje pavaizduotas Alyvų kalne prieš spinduliais apsuptą taurę (nuoroda į būsimą kančią ir atpirkimą) besimeldžiantis Jėzus. Viršutinė dalis skirta Nukryžiavimo scenai: ant Golgotos kalno (jį nurodo Adomo kaukolė kryžiaus papėdėje) stovi kryžius su nukryžiuotu Jėzumi, šalia – gedinti Išganytojo Motina, o prie kryžiaus parklupusi ir jį apkabinusi šv. Marija Magdalietė. Fone matyti architektūriniai motyvai, vaizduojantys Jeruzalę. Viršutinę koplytėlės dalį apsupa spinduliai, paryškinantys Atpirkėjo kančios kulminaciją. Koplytėlė datuota 1901 m., todėl tikėtina, kad toks puošnus darbas buvo skirtas 1900–1901 m. minėtam krikščionybės jubiliejui. Meistras yra sukūręs ir daugiau panašaus tipo, tik mažesnių, kryžių-koplytėlių, todėl šis jo kūrinys, išsiskiriantis dydžiu, konstrukcija ir puošnumu, yra unikalus ne tik meistro kūryboje, bet ir Lietuvos kryždirbystės kontekste.

Teksto autorė Skaidrė Urbonienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN DANGUS (2016). Sudarytoja Dalia Vasiliūnienė, tekstų autorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė
Parodos: „Ne vien Dangus. Religinės dailės kūriniai iš Rolando Valiūno ir advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ kolekcijos“, 2016 m. gegužės 31–rugsėjo 24 d., Bažnytinio paveldo muziejus, Vilnius (kuratorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė)

Kryžius 160 × 80, koplytėlė 98 × 43. Nukryžiuotojo H 30,5, šv. Marijos Magdalietės H 17,5, Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios H 29, klūpančio Kristaus H 22

Kaišiadorių r., Gastilonių k.

Andrius Bairiūnas gyveno ir dirbo XIX a. pab.–XX a. I pusėje Taurakiemio apylinkėse (dab. Kauno r.), tačiau jo darbų būta ir kitose kaimyninėse vietovėse. A. Bairiūnas kūrė suvalkietiško tipo koplytėles, kurios iš tiesų yra pakabinamieji kryžiai su kryžmoje įtvirtinta didele koplytėle. Tokia koplytėlė užgožia kryžių, todėl vizualiai jis atrodo kaip koplytėlė. Jų viduje meistras dažniausiai įkomponuodavo Nukryžiavimo sceną arba vieną Nukryžiuotojo skulptūrėlę. Abipus Nukryžiuotojo figūros pritvirtindavo Suvalkijos ir Dzūkijos regionams būdingas koplytėlių puošmenas – skardines gėles. Neretai meistras galinę koplytėlės sienelę ištapydavo ryškių spalvų architektūriniais ar augaliniais motyvais.

Ši A. Bairiūno koplytėlė išsiskiria dydžiu ir puošnumu. Dviejų tarpsnių koplytėlėje įkomponuotos dvi Išganytojo kančios scenos: Jėzaus malda Alyvų kalne ir Nukryžiavimas. Apatinėje dalyje pavaizduotas Alyvų kalne prieš spinduliais apsuptą taurę (nuoroda į būsimą kančią ir atpirkimą) besimeldžiantis Jėzus. Viršutinė dalis skirta Nukryžiavimo scenai: ant Golgotos kalno (jį nurodo Adomo kaukolė kryžiaus papėdėje) stovi kryžius su nukryžiuotu Jėzumi, šalia – gedinti Išganytojo Motina, o prie kryžiaus parklupusi ir jį apkabinusi šv. Marija Magdalietė. Fone matyti architektūriniai motyvai, vaizduojantys Jeruzalę. Viršutinę koplytėlės dalį apsupa spinduliai, paryškinantys Atpirkėjo kančios kulminaciją. Koplytėlė datuota 1901 m., todėl tikėtina, kad toks puošnus darbas buvo skirtas 1900–1901 m. minėtam krikščionybės jubiliejui. Meistras yra sukūręs ir daugiau panašaus tipo, tik mažesnių, kryžių-koplytėlių, todėl šis jo kūrinys, išsiskiriantis dydžiu, konstrukcija ir puošnumu, yra unikalus ne tik meistro kūryboje, bet ir Lietuvos kryždirbystės kontekste.

Teksto autorė Skaidrė Urbonienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN DANGUS (2016). Sudarytoja Dalia Vasiliūnienė, tekstų autorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė
Parodos: „Ne vien Dangus. Religinės dailės kūriniai iš Rolando Valiūno ir advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ kolekcijos“, 2016 m. gegužės 31–rugsėjo 24 d., Bažnytinio paveldo muziejus, Vilnius (kuratorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė)