Lenino prospektas

Alfonsas Motiejūnas (1912–1979) nutapė centrinę Vilniaus gatvę, kuri keitė pavadinimą su kiekviena nauja politine valdžia: carinės Rusijos laikotarpiu vadinosi Šv. Jurgio prospektu (pagal jame stovinčią Šv. Jurgio bažnyčią), lenkiškuoju tarpukario laikotarpiu – Adomo Mickevičiaus prospektu, sovietmečiu – Lenino prospektu, šiandien – Gedimino prospektu. Gatvės fragmentas su Arkikatedra ir varpine A. Motiejūno paveiksle trykšta ir žaižaruoja spalvomis, linguoja rudeninių medžių lajos, gatvė pilna judėjimo. Dešinėje pusėje, mėlyname šešėlyje, skuba minios praeivių, kairėje pusėje pirmame plane išnyra vaikų veidai, o visa ši spalvinga formų fiesta suteikia paveikslui veržlumo, sovietmečio optimizmo.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA I (2014). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė

Alfonsas Motiejūnas (1912–1979) nutapė centrinę Vilniaus gatvę, kuri keitė pavadinimą su kiekviena nauja politine valdžia: carinės Rusijos laikotarpiu vadinosi Šv. Jurgio prospektu (pagal jame stovinčią Šv. Jurgio bažnyčią), lenkiškuoju tarpukario laikotarpiu – Adomo Mickevičiaus prospektu, sovietmečiu – Lenino prospektu, šiandien – Gedimino prospektu. Gatvės fragmentas su Arkikatedra ir varpine A. Motiejūno paveiksle trykšta ir žaižaruoja spalvomis, linguoja rudeninių medžių lajos, gatvė pilna judėjimo. Dešinėje pusėje, mėlyname šešėlyje, skuba minios praeivių, kairėje pusėje pirmame plane išnyra vaikų veidai, o visa ši spalvinga formų fiesta suteikia paveikslui veržlumo, sovietmečio optimizmo.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA I (2014). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė