Mergaitės žiemą

Jono Mackevičiaus (1872–1954) lietuviškojo periodo paveikslas gerokai primena jo Peterburgo dailės akademijos laikų profesorių batalisto Pavelo Kovalevskio ir Vladimiro Makovskio kūrybą. Plačios sniego lygumos ir pilkų sudriskusių drabužių fone išsiskiria linksmi, sveikai įraudę mergaičių veidai. Juos gobia nuo šalčio ginančios rusiškos skaros. Ir skaros, ir skarmalai vienodai erzino tauraus lietuviškumo dailėje ieškojusius amžininkus. Tarpukario dailės autoritetas Justinas Vienožinskis 1931 m. Kaune vykusios Mackevičiaus ir Juozo Zikaro bendros parodos proga rašė: „Žanro darbuose [Mackevičius] primena mums senesnius rusų menininkus – tie patys motyvai su mergaitėmis, viedrais, rogėmis, skardomis, skarmaluotais apsiaustais, vyžomis. [...] Reikėtų menininkui giliau, atidžiau panagrinėti mūsų sodžiaus papročius, apsirėdymą ir viso gyvenimo charakterį – jis neabejotinai duotų mums daug malonių, širdžiai artimų žanrinių paveikslų.“ (J. Vienožinskis, Dailininkų J. Mackevičiaus ir J. Zikaro meno darbų paroda, Naujoji romuva, 1931, nr. 10, p. 229). Dalis šiandieninių vertintojų pritartų Vienožinskio išsakytai nuomonei, kitiems Mackevičiaus paveikslas gal būtų labiau vertingas kaip jo kūrybą suformavusios mokyklos ir XX a. I pusės Lietuvoje gyvų meno madų šaltinis.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė
Parodos: „Ne vien grožis: Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje“, 2012 m. spalio 12 – lapkričio 11 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius; „1918-1945 / Kaunas-Vilnius“, 2020 rugpjūčio 27 d. – 2021 rugpjūčio 21 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė.

Jono Mackevičiaus (1872–1954) lietuviškojo periodo paveikslas gerokai primena jo Peterburgo dailės akademijos laikų profesorių batalisto Pavelo Kovalevskio ir Vladimiro Makovskio kūrybą. Plačios sniego lygumos ir pilkų sudriskusių drabužių fone išsiskiria linksmi, sveikai įraudę mergaičių veidai. Juos gobia nuo šalčio ginančios rusiškos skaros. Ir skaros, ir skarmalai vienodai erzino tauraus lietuviškumo dailėje ieškojusius amžininkus. Tarpukario dailės autoritetas Justinas Vienožinskis 1931 m. Kaune vykusios Mackevičiaus ir Juozo Zikaro bendros parodos proga rašė: „Žanro darbuose [Mackevičius] primena mums senesnius rusų menininkus – tie patys motyvai su mergaitėmis, viedrais, rogėmis, skardomis, skarmaluotais apsiaustais, vyžomis. [...] Reikėtų menininkui giliau, atidžiau panagrinėti mūsų sodžiaus papročius, apsirėdymą ir viso gyvenimo charakterį – jis neabejotinai duotų mums daug malonių, širdžiai artimų žanrinių paveikslų.“ (J. Vienožinskis, Dailininkų J. Mackevičiaus ir J. Zikaro meno darbų paroda, Naujoji romuva, 1931, nr. 10, p. 229). Dalis šiandieninių vertintojų pritartų Vienožinskio išsakytai nuomonei, kitiems Mackevičiaus paveikslas gal būtų labiau vertingas kaip jo kūrybą suformavusios mokyklos ir XX a. I pusės Lietuvoje gyvų meno madų šaltinis.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė
Parodos: „Ne vien grožis: Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje“, 2012 m. spalio 12 – lapkričio 11 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius; „1918-1945 / Kaunas-Vilnius“, 2020 rugpjūčio 27 d. – 2021 rugpjūčio 21 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė.