Jaunojo karaliaus Vladislovo mirtis prie Varnos

ZAYDLER BERNARD, STORIA DELLA POLONIA, FIRENZE, 1831.

Vario raižinys pagal Janą Zacharijų Frėjų.

Vienoje iš Bernardo Zeidlerio „Lenkijos istorijos“, 1831 m. išleistos Florencijoje, iliustracijų vaizduojama tragiška lenkų ir vengrų karaliaus Vladislovo Jogailaičio (1424–1444) žūtis mūšyje su turkais prie Varnos (dab. Bulgarijoje).
Vladislovas Jogailaitis, dar vadinamas Vladislovu Varniečiu, – išskirtinė istorinė figūra, jau XV a. tapusi legenda. Vyriausias Jogailos ir Sofijos Alšėniškės sūnus po tėvo mirties tapo Lenkijos karaliumi, o 1440 m. išrinktas ir Vengrijos karaliumi. 1444 m. jaunas valdovas vadovavo jungtinei lenkų ir vengrų kariuomenei, stojusiai ginti Balkanų nuo įsiveržusios turkų sultono Murado II kariaunos. Deja, mūšyje prie Varnos turkų pajėgos nugalėjo, o Vladislovas Jogailaitis didvyriškai žuvo. Kadangi po mūšio Vladislovo kūnas buvo nerastas, atsirado įvairių legendų apie stebuklingą jo išsigelbėjimą. Jau XV a. Vladislovas Jogailaitis buvo laikomas kankiniu, drąsaus krikščionių karaliaus pavyzdžiu, apie jo likimą Europoje buvo kuriamos eilės.
Piešinį B. Zeidlerio knygoje publikuotai graviūrai, išraižytai Toskanoje dirbusio grafiko Frančesko Korsio (minimas 1801–1850), sukūrė austrų kilmės dailininkas Janas Zacharijas Frėjus (1769–1829), dirbęs Varšuvoje, daugiausia Čartoriskių dvare. Pirmą kartą raižinys pagal šį piešinį buvo publikuotas Julijono Ursino Niemcevičiaus „Istorinių giesmių“ pirmajame leidime (Varšuva, 1816), raižinį sukūrė Drezdene dirbęs grafikas Johanas Frenzelis (1782–1855).

Teksto autorė Rūta Janonienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė

ZAYDLER BERNARD, STORIA DELLA POLONIA, FIRENZE, 1831.

Vario raižinys pagal Janą Zacharijų Frėjų.

Vienoje iš Bernardo Zeidlerio „Lenkijos istorijos“, 1831 m. išleistos Florencijoje, iliustracijų vaizduojama tragiška lenkų ir vengrų karaliaus Vladislovo Jogailaičio (1424–1444) žūtis mūšyje su turkais prie Varnos (dab. Bulgarijoje).
Vladislovas Jogailaitis, dar vadinamas Vladislovu Varniečiu, – išskirtinė istorinė figūra, jau XV a. tapusi legenda. Vyriausias Jogailos ir Sofijos Alšėniškės sūnus po tėvo mirties tapo Lenkijos karaliumi, o 1440 m. išrinktas ir Vengrijos karaliumi. 1444 m. jaunas valdovas vadovavo jungtinei lenkų ir vengrų kariuomenei, stojusiai ginti Balkanų nuo įsiveržusios turkų sultono Murado II kariaunos. Deja, mūšyje prie Varnos turkų pajėgos nugalėjo, o Vladislovas Jogailaitis didvyriškai žuvo. Kadangi po mūšio Vladislovo kūnas buvo nerastas, atsirado įvairių legendų apie stebuklingą jo išsigelbėjimą. Jau XV a. Vladislovas Jogailaitis buvo laikomas kankiniu, drąsaus krikščionių karaliaus pavyzdžiu, apie jo likimą Europoje buvo kuriamos eilės.
Piešinį B. Zeidlerio knygoje publikuotai graviūrai, išraižytai Toskanoje dirbusio grafiko Frančesko Korsio (minimas 1801–1850), sukūrė austrų kilmės dailininkas Janas Zacharijas Frėjus (1769–1829), dirbęs Varšuvoje, daugiausia Čartoriskių dvare. Pirmą kartą raižinys pagal šį piešinį buvo publikuotas Julijono Ursino Niemcevičiaus „Istorinių giesmių“ pirmajame leidime (Varšuva, 1816), raižinį sukūrė Drezdene dirbęs grafikas Johanas Frenzelis (1782–1855).

Teksto autorė Rūta Janonienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė