Moters torsas

Skulptorius Aloyzas Smilingis (1938–2023) save vadino gamtos žmogumi, kuriam kūryba – vidinio poreikio išraiška. Skeptiškai parodas vertinantis menininkas nesistengė būti pristatomas ir nesiveržė aktyviai dalyvauti meno lauko veikloje, greičiausiai todėl jo personalinių parodų labai nedaug. Nors VDI baigė grafiką, savęs su šia meno sritimi niekuomet nesiejo, jį labiausiai traukė tapyba ir skulptūra. Kalė skulptūras iš granito, buvo įsirengęs bronzos liejyklą ir liedavo pats, bet XXI a. pradžioje su skulptūra atsisveikino nutaręs, kad turi per mažai galimybių įgyvendinti didelius sumanymus. Sultingų apvalių formų moters figūra – torsas iš raudonmedžio, išryškina raumenų formas, paviršius nugludintas tarsi siekiant atkartoti moters kūno glotnumą ir šiltumą. Dekoratyviojoje skulptūroje 7-ajame dešimtmetyje pradėta plėtoti alegorija: moters figūra įsitvirtino kaip vienas šios skulptūros rūšies įvaizdžių, įkūnijančių jaunystės, motinystės, pavasario temas. Monumentalios kūno formos perteikia skulptoriaus žavėjimąsi moters kūnu – torsas, vienas klasikinių skulptūros motyvų nuo seniausių laikų, nurodo į moters, kaip vaisingumo simbolio, Deivės motinos, garbinimą. Visgi menininko formos traktuotė neabejotinai modernistinė, formų kalba būdinga 8–9 dešimtmečio skulptūros tendencijoms. Vėliau menininkas sukūrė ir nedidelio formato bronzinį moters torsą – palinkusį kūną jis parodo sulenktais keliais, tarsi bandydamas vis giliau plėtoti besilenkiančios moters figūros motyvą. Galiausiai panašiai – apibendrintai, monumentaliai – traktuojamas palinkusios moters torsas persikelia ir į granitą – granitinė Smilingio skulptūra „Besimaudanti“ (1984) stovi Panevėžio Senvagės parke.

Teksto autorė Jurgita Ludavičienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, MEDŽIAGINIS MENAS. Sudarytoja ir tekstų autorė Jurgita Ludavičienė
Parodos: „Ne vien grožis: Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje“, 2012 m. spalio 12 – lapkričio 11 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius
© LATGA, Vilnius 2025

Skulptorius Aloyzas Smilingis (1938–2023) save vadino gamtos žmogumi, kuriam kūryba – vidinio poreikio išraiška. Skeptiškai parodas vertinantis menininkas nesistengė būti pristatomas ir nesiveržė aktyviai dalyvauti meno lauko veikloje, greičiausiai todėl jo personalinių parodų labai nedaug. Nors VDI baigė grafiką, savęs su šia meno sritimi niekuomet nesiejo, jį labiausiai traukė tapyba ir skulptūra. Kalė skulptūras iš granito, buvo įsirengęs bronzos liejyklą ir liedavo pats, bet XXI a. pradžioje su skulptūra atsisveikino nutaręs, kad turi per mažai galimybių įgyvendinti didelius sumanymus. Sultingų apvalių formų moters figūra – torsas iš raudonmedžio, išryškina raumenų formas, paviršius nugludintas tarsi siekiant atkartoti moters kūno glotnumą ir šiltumą. Dekoratyviojoje skulptūroje 7-ajame dešimtmetyje pradėta plėtoti alegorija: moters figūra įsitvirtino kaip vienas šios skulptūros rūšies įvaizdžių, įkūnijančių jaunystės, motinystės, pavasario temas. Monumentalios kūno formos perteikia skulptoriaus žavėjimąsi moters kūnu – torsas, vienas klasikinių skulptūros motyvų nuo seniausių laikų, nurodo į moters, kaip vaisingumo simbolio, Deivės motinos, garbinimą. Visgi menininko formos traktuotė neabejotinai modernistinė, formų kalba būdinga 8–9 dešimtmečio skulptūros tendencijoms. Vėliau menininkas sukūrė ir nedidelio formato bronzinį moters torsą – palinkusį kūną jis parodo sulenktais keliais, tarsi bandydamas vis giliau plėtoti besilenkiančios moters figūros motyvą. Galiausiai panašiai – apibendrintai, monumentaliai – traktuojamas palinkusios moters torsas persikelia ir į granitą – granitinė Smilingio skulptūra „Besimaudanti“ (1984) stovi Panevėžio Senvagės parke.

Teksto autorė Jurgita Ludavičienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, MEDŽIAGINIS MENAS. Sudarytoja ir tekstų autorė Jurgita Ludavičienė
Parodos: „Ne vien grožis: Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje“, 2012 m. spalio 12 – lapkričio 11 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius
© LATGA, Vilnius 2025