Motina su vaiku

Šeima ir motinystė. Judaizmas yra tautinė religija, priešingai nei krikščionybė ar islamas. Judaizme labai svarbu šeima ir motinos vaidmuo – pagal halachą žmogus negali tapti tikru judėju, jeigu jo motina nėra žydė. Kiekvienas žydas privalo sukurti šeimą, nes Senajame Testamente sakoma: „Dievas juos palaimino, tardamas: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją!“ (Pr 1, 28). Šeima – viena svarbiausių žydų bendruomenės institucijų, o žmona ir motina – pagrindinė judaizmo tradicijų saugotoja šeimoje. Litvakų tradicijoje gimęs posakis „jidiš mama“ simbolizuoja begalinį motinos rūpestį ir meilę, apdainuojamą jidiš dainose ir šimtus kartų atvaizduotą dailininkų kūryboje.

Maksas Bandas anksti liko našlaičiu, tad vėliau tiek asmeninį gyvenimą, tiek kūrybą telkė apie šeimą – žmona ir sūnus tapo svarbiausiais jo portretų modeliais, kasdienių ir biblinių scenų personažais; gražuolė juodaakė žmona pavaizduota ir Moters portrete. Labai šilti jausmai su motina siejo Kaune augusį Arbit Blatą (jo motina žuvo Bergen-Belzeno koncentracijos stovykloje). Motinystės tema kertiniu kūrybos motyvu tapo dar vaikystėje į Ameriką emigravusiam Viljamui Zorachui, pradžioje – „jidiš mama“, vėliau – žmona su dukrele ir sūnumi.

Teksto autorė Vilma Gradinskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė
Parodos: „Laisvėje ir nelaisvėje. Lietuvos dailė 1945-1990“, 2021 rugsėjo 9 d. – 2022 balandžio 30 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė.

Šeima ir motinystė. Judaizmas yra tautinė religija, priešingai nei krikščionybė ar islamas. Judaizme labai svarbu šeima ir motinos vaidmuo – pagal halachą žmogus negali tapti tikru judėju, jeigu jo motina nėra žydė. Kiekvienas žydas privalo sukurti šeimą, nes Senajame Testamente sakoma: „Dievas juos palaimino, tardamas: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją!“ (Pr 1, 28). Šeima – viena svarbiausių žydų bendruomenės institucijų, o žmona ir motina – pagrindinė judaizmo tradicijų saugotoja šeimoje. Litvakų tradicijoje gimęs posakis „jidiš mama“ simbolizuoja begalinį motinos rūpestį ir meilę, apdainuojamą jidiš dainose ir šimtus kartų atvaizduotą dailininkų kūryboje.

Maksas Bandas anksti liko našlaičiu, tad vėliau tiek asmeninį gyvenimą, tiek kūrybą telkė apie šeimą – žmona ir sūnus tapo svarbiausiais jo portretų modeliais, kasdienių ir biblinių scenų personažais; gražuolė juodaakė žmona pavaizduota ir Moters portrete. Labai šilti jausmai su motina siejo Kaune augusį Arbit Blatą (jo motina žuvo Bergen-Belzeno koncentracijos stovykloje). Motinystės tema kertiniu kūrybos motyvu tapo dar vaikystėje į Ameriką emigravusiam Viljamui Zorachui, pradžioje – „jidiš mama“, vėliau – žmona su dukrele ir sūnumi.

Teksto autorė Vilma Gradinskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė
Parodos: „Laisvėje ir nelaisvėje. Lietuvos dailė 1945-1990“, 2021 rugsėjo 9 d. – 2022 balandžio 30 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė.