Vilniaus panorama nuo Gedimino kalno

Ilgametis M. K. Čiurlionio mokyklos dėstytojas tapytojas Aloyzas Stasiulevičius (g. 1931), susižavėjęs senuoju Vilniumi, jam paskyrė beveik visą savo kūrybą. Ankstyvuosius miesto peizažus jis kūrė įsijautęs į architektūros pavidalų įvairovę, jautriai perteikdamas jų gyvus, nuo apšvietimo besimainančius vaizdus. Tačiau 7-ajame dešimtmetyje dailininkas nusprendė atmesti atsitiktinius, antraeilius dalykus, įsigilinti į senosios urbanistikos esmę ir begalines architektūros apraiškas redukuoti į gryną geometriją. Miestas A. Stasiulevičių vis labiau domino kaip konstruktas, ritminė aranžuotė. Vilniaus panorama nuo Gedimino kalno vaizduoja nesyk dailininkų pasirinktą vaizdą nuo Gedimino kalno į senamiesčio pusę. Nesunkiai atpažįstamas jų topografinis planas: laužyta Pilies ir Didžiosios gatvių linija, vedanti į Rotušę, Skaisčiausiosios Dievo Motinos cerkvės, Bazilijonų, Šv. Kazimiero, Šv. Jonų bažnyčių bokštų vertikalės horizonte. Pastatų pavidalai supaprastinti, schematizuoti, svarbiausia paveiksle – muzikali formų ritmika ir sidabrinis monochrominis koloritas. Šiame mieste nėra gyventojų, nėra metų ar paros laikų, nėra praeinančio, istorija virstančio momento – miestas tapęs ženklu, tuščiavidure metafora.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA I (2014). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė
Parodos: „Vilnius. Topophilia. Vilniaus vaizdai iš advokatų kontoros "Ellex Valiunas" kolekcijos“, 2017 spalio 5 d. – lapkričio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius (kuratorė Laima Laučkaitė)
© VŠĮ „Lietuvos dailės fondas“

Ilgametis M. K. Čiurlionio mokyklos dėstytojas tapytojas Aloyzas Stasiulevičius (g. 1931), susižavėjęs senuoju Vilniumi, jam paskyrė beveik visą savo kūrybą. Ankstyvuosius miesto peizažus jis kūrė įsijautęs į architektūros pavidalų įvairovę, jautriai perteikdamas jų gyvus, nuo apšvietimo besimainančius vaizdus. Tačiau 7-ajame dešimtmetyje dailininkas nusprendė atmesti atsitiktinius, antraeilius dalykus, įsigilinti į senosios urbanistikos esmę ir begalines architektūros apraiškas redukuoti į gryną geometriją. Miestas A. Stasiulevičių vis labiau domino kaip konstruktas, ritminė aranžuotė. Vilniaus panorama nuo Gedimino kalno vaizduoja nesyk dailininkų pasirinktą vaizdą nuo Gedimino kalno į senamiesčio pusę. Nesunkiai atpažįstamas jų topografinis planas: laužyta Pilies ir Didžiosios gatvių linija, vedanti į Rotušę, Skaisčiausiosios Dievo Motinos cerkvės, Bazilijonų, Šv. Kazimiero, Šv. Jonų bažnyčių bokštų vertikalės horizonte. Pastatų pavidalai supaprastinti, schematizuoti, svarbiausia paveiksle – muzikali formų ritmika ir sidabrinis monochrominis koloritas. Šiame mieste nėra gyventojų, nėra metų ar paros laikų, nėra praeinančio, istorija virstančio momento – miestas tapęs ženklu, tuščiavidure metafora.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA I (2014). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė
Parodos: „Vilnius. Topophilia. Vilniaus vaizdai iš advokatų kontoros "Ellex Valiunas" kolekcijos“, 2017 spalio 5 d. – lapkričio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius (kuratorė Laima Laučkaitė)
© VŠĮ „Lietuvos dailės fondas“