Nukryžiuotasis II

Rytprūsių valstiečio šeimoje gimęs, Vokietijoje, vėliau Pietų Afrikoje gyvenęs ir kūręs Pranas Domšaitis (1880–1965) kaip tapytojas susiformavo veikiamas XX a. I p. vokiškos kultūros tendencijų. Didžiausią įtaką jam turėjo pažintis su norvegų menininku Edvardu Munku ir vokiečių avangardinio ekspresionizmo atstovais. XX a. pr. vokiečių ekspresionizmas turinio išraiškos ir formos eksperimentams neretai naudodavo religinius siužetus, tad krikščioniškos temos P. Domšaičio kūryboje užėmė labai svarbią vietą. Nuo pirmųjų moderniojo stiliaus bandymų biblinius motyvus P. Domšaitis tapė kaip apibendrintas, paslaptingose sutemose skendinčias realaus kaimiško gyvenimo scenas, o pastarosioms labai dažnai suteikdavo mistinio sakralumo atspalvį. Pasitraukęs iš karo nuniokotos Europos į Pietų Afriką, dailininkas toliau plėtojo savą Evangelijos pasakojimų interpretaciją, nuolatos grįždavo prie Apreiškimo, Bėgimo į Egiptą, Piemenėlių pagarbinimo, Nukryžiavimo kompozicijų. Ieškodamas tiksliausiai turinį atspindinčio atvaizdo archetipo, dvasinio turinio intensyvumo ir išraiškos tobulumo, nutapė daugybę jų variantų. Vokiečių meno kritikai P. Domšaičio kūriniuose matė „moderniojo religinio meno viltį“, siūlė juos kabinti bažnyčiose ir netgi vadino meditacijai skirtomis „moderniomis ikonomis“.

Teksto autorė Dalia Vasiliūnienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN DANGUS (2016). Sudarytoja Dalia Vasiliūnienė, tekstų autorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė
Parodos: „Visuomet kelyje. Tapyba iš privačių rinkinių“, 2015 m. birželio 12 – liepos 27 d., M. Žilinsko dailės galerija, Kaunas; „Ne vien Dangus. Religinės dailės kūriniai iš Rolando Valiūno ir advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ kolekcijos“, 2016 m. gegužės 31–rugsėjo 24 d., Bažnytinio paveldo muziejus, Vilnius (kuratorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė)

Rytprūsių valstiečio šeimoje gimęs, Vokietijoje, vėliau Pietų Afrikoje gyvenęs ir kūręs Pranas Domšaitis (1880–1965) kaip tapytojas susiformavo veikiamas XX a. I p. vokiškos kultūros tendencijų. Didžiausią įtaką jam turėjo pažintis su norvegų menininku Edvardu Munku ir vokiečių avangardinio ekspresionizmo atstovais. XX a. pr. vokiečių ekspresionizmas turinio išraiškos ir formos eksperimentams neretai naudodavo religinius siužetus, tad krikščioniškos temos P. Domšaičio kūryboje užėmė labai svarbią vietą. Nuo pirmųjų moderniojo stiliaus bandymų biblinius motyvus P. Domšaitis tapė kaip apibendrintas, paslaptingose sutemose skendinčias realaus kaimiško gyvenimo scenas, o pastarosioms labai dažnai suteikdavo mistinio sakralumo atspalvį. Pasitraukęs iš karo nuniokotos Europos į Pietų Afriką, dailininkas toliau plėtojo savą Evangelijos pasakojimų interpretaciją, nuolatos grįždavo prie Apreiškimo, Bėgimo į Egiptą, Piemenėlių pagarbinimo, Nukryžiavimo kompozicijų. Ieškodamas tiksliausiai turinį atspindinčio atvaizdo archetipo, dvasinio turinio intensyvumo ir išraiškos tobulumo, nutapė daugybę jų variantų. Vokiečių meno kritikai P. Domšaičio kūriniuose matė „moderniojo religinio meno viltį“, siūlė juos kabinti bažnyčiose ir netgi vadino meditacijai skirtomis „moderniomis ikonomis“.

Teksto autorė Dalia Vasiliūnienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN DANGUS (2016). Sudarytoja Dalia Vasiliūnienė, tekstų autorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė
Parodos: „Visuomet kelyje. Tapyba iš privačių rinkinių“, 2015 m. birželio 12 – liepos 27 d., M. Žilinsko dailės galerija, Kaunas; „Ne vien Dangus. Religinės dailės kūriniai iš Rolando Valiūno ir advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ kolekcijos“, 2016 m. gegužės 31–rugsėjo 24 d., Bažnytinio paveldo muziejus, Vilnius (kuratorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė)