Nuoga moteris su cigarete
Autorius: |
Ada Peldavičiūtė–Montvydienė (1911–1967) |
Sukūrimo metai: | 1934 |
Medžiaga: | drobė |
Technika: | aliejus |
Išmatavimai: | 82 × 55 cm |
Signatūra: | viršuje kairėje: Ada. |
Nedaug Lietuvoje liko ir Ketūnų dvare netoli Kuršėnų gimusios tapytojos Ados Peldavičiūtės-Montvydienės (1911–1967) ankstyvųjų paveikslų. Ypač tokių vizualiai netikėtų, kaip Nuogos moters su cigarete portretas. Lietuvių tapybai nebūdinga ištęstų formų elegantiška moters figūra, provokuojanti nuogu kūnu ir cigarete rankoje, išsiskiria tarpukario Kauno dailės kontekste. Akivaizdžios ir vizualinės sąsajos su garsios lenkų kilmės dailininkės Tamaros de Lempickos art deco stilistikos paveikslais.
Kauno meno mokyklos bei Florencijos dailės akademijos auklėtinė su vyru – Taline dailės pasimokiusiu Antanu Montvydu, 1944 m. pasitraukė į Austriją, o 1949 m. apsigyveno Niujorke. Nors išeivijoje dailininkė nenustojo kurti, bet lietuvių bendruomenės parodose nedalyvavo. Pirmoji retrospektyva surengta tik 1981-aisias Niujorke ir Toronte, praėjus 14 metų po tapytojos mirties. 2013 m. JAV veikiantis Lietuvių fondas Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui perdavė 26 A. Peldavičiūtės-Montvydienės kūrinius, kurie, kaip ir Nuogos moteris su cigarete portretas, 2015 m. buvo eksponuojami Radvilų rūmų muziejaus parodoje „Sugrįžusi Ados kūryba“.
Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė
Jei atvaizdas jus suintrigavo, atsiverskite Aušros Sluckaitės-Jurašienės knygą Egziliantės užrašai (2008) su šio Ados Peldavičiūtės-Montvydienės (1911–1967) paveikslo reprodukcija ant viršelio ir perskaitę esė „Ados spintelė“ sužinosite dalį paveikslo bei jo autorės istorijų. Kauno Meno mokyklos ir Florencijos dailės akademijos auklėtinė 1944 m. išvykdama iš Lietuvos paliko čia keletą portretų (Elenos Žalinkevičaitės-Petrauskienės, Antano Montvydo, Telesforo Valiaus), traukiančių žvilgsnį lietuvių tapybai neįprastomis ilgomis, ištęstomis ir elegantiškomis figūrų formomis. Kūriniai balansuoja ant sentimentalumo ribos, bet nuslysti už jos neleidžia tapysenos ir portretuojamųjų skleidžiama energinė įkrova, sietina tiek su modelių, tiek su tapytojos charakterių tvirtumu. Paveikslai primena itališkąją (Novecento Italiano) ir vokiškąją (Neue Sachlichkeit) tarpukario neoklasicizmo atmainas. Pastarąją labiau, ypač, kad Peldavičiūtė akivaizdžiai buvo miesto žmogus ir mėgo savo portretuojamuosius vaizduoti ankštoje niūrokoje kambario erdvėje.
Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva BurbaitėParodos: „Ne vien grožis: Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje“, 2012 m. spalio 12 – lapkričio 11 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius; „Sugrįžusi Ados kūryba", 2013 m. liepos 3 – rugsėjo 1 d., Radvilų rūmų muziejus, Vilnius; „Asmeniška. Lietuvos moterų dailė 1918-1940 m.“, 2017 m. balandžio 14 d. – birželio 4 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius (kuratorė – Ieva Burbaitė); „1918-1945 / Kaunas-Vilnius“, 2020 rugpjūčio 27 d. – 2021 rugpjūčio 21 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė