Nuogo kūno studija I

Lietuvos dailės raidai svarbi ir Stasio Ušinsko (1905–1974) meninė kūryba bei pedagoginė veikla. Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje Kauno meno mokyklos auklėtinis į Kauną grįžo po studijų Paryžiuje, kur Nacionalinėje dailės ir amatų konservatorijoje pas Henri Marcelį Magne studijavo vitražą, tapybos įgūdžius tobulino „Academie Modern“pas Fernand’ą Leger, o scenografiją – pas Aleksandrą Exter. 1931 m. rudenį, su personaline paroda debiutuodamas Kaune, S. Ušinskas publikai pristatė Paryžiuje išmoktas, iki tol vietiniams veik nematytas menines naujoves.

Kubizmo, konstruktyvizmo ir art deco stilistikai artimas kompozicijas palankiai įvertino parodų kritikai. Halina Kairiūkštytė-Jacinienė rašė: „S. Ušinskio paroda yra pirmoji sui generis paroda Kaune. Dėl jos naujoviškumo Kaune, ją bus, be abejo, įdomu aplankyti mūsų visuomenei, nors jai, pripratusiai čia dažniausiai prie realistiškų, daugiau ar mažiau idealizuojančių ar kopijuojančių gamtą, meno parodų, toji, tur būt, patiks nevienodai“ (H. Kairiūkštytė-Jacinienė, „Dail. S. Ušinskio paveikslų paroda“, Židinys, 1931, Nr. 8–9, p. 165). Tiesa, nuogąstavimai dėl nepalankios publikos reakcijos į menines naujoves nepasitvirtino. Paroda sulaukė didelio lankytojų susidomėjimo, buvo nupirkta net 15 iš 27 tapybos darbų.

Ketvirtojo dešimtmečio 2-ojoje pusėje, kaip ir daugelis valstybės paramą užsitikrinti siekiančių kolegų, Stasys Ušinskas (1905–1974) nuo avangardinių ieškojimų pasuko į solidžiau vertinamą neoklasiką, tinkamesnę viešųjų pastatų interjero dekorui. Tiesa, jo kūryba nebuvo tik konservatyvus bandymas imituoti praėjusių amžių dailę. Plafonas Cirko repeticija primena XVII a. iliuzinę sienų tapybą, dekoravusią interjerų reprezentacines erdves, bet S. Ušinsko pasirinkta art deco stilistika pritaiko kūrinį savajam laikotarpiui.

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Lietuvos dailės raidai svarbi ir Stasio Ušinsko (1905–1974) meninė