Peizažas su audros debesimis

Meistriškai pagautas harmoningas neramaus dangaus ir nuščiuvusios lyg prieš audrą žemės vaizdas, iš natūros nutapytas Pliose arba Tverės gubernijoje, išsiskiria subtiliai niuansuota plastine kalba. Ten dailininkas, įsijautęs į gamtos gyvenimą ir dvasią, tapė miškus, plačius Pavolgio laukus ir upelių erdves. Mažutis paprasto motyvo peizažas, tikriausiai iš 300 po mirties paliktų etiudų, atskleidžia ypatingą filosofinio susimąstymo nuotaiką.

Teksto autorė Nijolė Tumėnienė

Isaako Levitano Rusijoje tapyti peizažai visada buvo gaubiami litvakiškos melancholijos. Ji ryški ir tarpukario Vilniaus dailininkų Janušo Treflerio ir Jokūbo Šero kūryboje. Liūdna meno kritikams atrodė Makso Bando tapyba. Prancūzų kritikas N. Frankas rašė: „Kaip tik kosmopolitiškajame Paryžiuje Maksas Bandas tapo dar žydiškesnis. Būdingas jo bruožas yra liūdesys. Net jo gėlės liūdnai žydi. Liūdesio lietutis apšlaksto jo veikalus, jo peizažus, jo portretus“ (1939, Apžvalga, 24:7). Įvaldęs sfumato (italų k. fumo – rūkas, sfumato – išnykstantis) tapybos techniką, kai spalvos ar tonai taip subtiliai vienijami, kad sunku atskirti, kada spalva ar tonas pereina vienas į kitą, Bandas kūrė ypač melancholišką, lyrinę nuotaiką. Litvakiška melancholija nedingo ir iš sovietmečiu ar posovietiniu laikotarpiu kuriančių dailininkų darbų. Liūdesio simboliu tapo Augustino Savicko peizažas Suglaudžia vakaras sparnus ir Adomo Jacovskio tapyba.

Teksto autorė Vilma Gradinskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas PEIZAŽO ERDVĖ II (2013). Sudarytoja ir tekstų autorė Nijolė Tumėnienė, RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė, LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė

Meistriškai pagautas harmoningas neramaus dangaus ir nuščiuvusios lyg prieš audrą žemės vaizdas, iš natūros nutapytas Pliose arba Tverės gubernijoje, išsiskiria subtiliai niuansuota plastine kalba. Ten dailininkas, įsijautęs į gamtos gyvenimą ir dvasią, tapė miškus, plačius Pavolgio laukus ir upelių erdves. Mažutis paprasto motyvo peizažas, tikriausiai iš 300 po mirties paliktų etiudų, atskleidžia ypatingą filosofinio susimąstymo nuotaiką.

Teksto autorė Nijolė Tumėnienė

Isaako Levitano Rusijoje tapyti peizažai visada buvo gaubiami litvakiškos melancholijos. Ji ryški ir tarpukario Vilniaus dailininkų Janušo Treflerio ir Jokūbo Šero kūryboje. Liūdna meno kritikams atrodė Makso Bando tapyba. Prancūzų kritikas N. Frankas rašė: „Kaip tik kosmopolitiškajame Paryžiuje Maksas Bandas tapo dar žydiškesnis. Būdingas jo bruožas yra liūdesys. Net jo gėlės liūdnai žydi. Liūdesio lietutis apšlaksto jo veikalus, jo peizažus, jo portretus“ (1939, Apžvalga, 24:7). Įvaldęs sfumato (italų k. fumo – rūkas, sfumato – išnykstantis) tapybos techniką, kai spalvos ar tonai taip subtiliai vienijami, kad sunku atskirti, kada spalva ar tonas pereina vienas į kitą, Bandas kūrė ypač melancholišką, lyrinę nuotaiką. Litvakiška melancholija nedingo ir iš sovietmečiu ar posovietiniu laikotarpiu kuriančių dailininkų darbų. Liūdesio simboliu tapo Augustino Savicko peizažas Suglaudžia vakaras sparnus ir Adomo Jacovskio tapyba.

Teksto autorė Vilma Gradinskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas PEIZAŽO ERDVĖ II (2013). Sudarytoja ir tekstų autorė Nijolė Tumėnienė, RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė, LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė