Peizažas su troba

Šiame paveiksle dailininkas pavaizdavo kaimo sodybą ir du áukštus išraiškingų siluetų medžius, kurie tampa pagrindiniais paveikslo „veikėjais“. Trobesių ir lapijos formos, perteikiančios savitą, savarankišką jų būtį, ir kiek slėpininga, romantiška kūrinio nuotaika atskleidžia F. Ruščico ir B. Jamonto romantinių peizažų įtaką. Kompozicijos racionalumas ir į geometrizavimą linkęs formų apibendrinimas rodo, kad dailininkas buvo susipažinęs ir su P. Cézanne’o sintetizmu bei kubizmo dailės principais.

Teksto autorė Dalia Tarandaitė

Litvakiška melancholija. Apibūdinant litvakų dailę, neretai vartojami žodžiai „melancholija“, „pesimizmas“ ir „liūdesys“. Liūdesį litvakų kūryboje pastebėjo ir tarpukario Lietuvos, ir kitų šalių meno kritikai. Dailininkė, menotyrininkė Halina Kairiūkštytė-Jacynienė rašė: „Tas paveikslų niaurumas, jų nelinksma, lyg prislėgta nuotaika yra, matyt, specifiškai nacijonali žydų savybė, charakterizuojanti, galima sakyti, mūsų laikų netiktai Lietuvos, bet ir kitų Pabaltijo valstybių žydų dailininkų kūrybą; čia lyg atsispindi tos senos tautos, praradusios savo tėvynę, liūdnas likimas ir siela“ (1932, Lietuvos aidas, 134:7).

Pesimistines nuotaikas dailininkų kūryboje lėmė įvairūs veiksniai: šiaurietiškas Lietuvos klimatas bei varginga buitis, nuolatinių trėmimų perpildyta žydų tautos istorija, judaizmo tradicijos bei Toros įstatymų suformuota pasaulėžiūra, misticizmu ir Dievo baime persmelktas kultūrinis paveldas. Žydų dailininkai jautėsi amžinai klajojančiais žydais, tad natūraliai jų kūryboje skambėjo liūdesio ir pesimizmo gaidos, nostalgijos prarastai Tėvynei intonacijos ir sunkai žodžiais nusakoma litvakiška melancholija.

Teksto autorė Vilma Gradinskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas PEIZAŽO ERDVĖ I (2010). Tekstų autorės Nijolė Tumėnienė, Dalia Tarandaitė, LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė

Šiame paveiksle dailininkas pavaizdavo kaimo sodybą ir du áukštus išraiškingų siluetų medžius, kurie tampa pagrindiniais paveikslo „veikėjais“. Trobesių ir lapijos formos, perteikiančios savitą, savarankišką jų būtį, ir kiek slėpininga, romantiška kūrinio nuotaika atskleidžia F. Ruščico ir B. Jamonto romantinių peizažų įtaką. Kompozicijos racionalumas ir į geometrizavimą linkęs formų apibendrinimas rodo, kad dailininkas buvo susipažinęs ir su P. Cézanne’o sintetizmu bei kubizmo dailės principais.

Teksto autorė Dalia Tarandaitė

Litvakiška melancholija. Apibūdinant litvakų dailę, neretai vartojami žodžiai „melancholija“, „pesimizmas“ ir „liūdesys“. Liūdesį litvakų kūryboje pastebėjo ir tarpukario Lietuvos, ir kitų šalių meno kritikai. Dailininkė, menotyrininkė Halina Kairiūkštytė-Jacynienė rašė: „Tas paveikslų niaurumas, jų nelinksma, lyg prislėgta nuotaika yra, matyt, specifiškai nacijonali žydų savybė, charakterizuojanti, galima sakyti, mūsų laikų netiktai Lietuvos, bet ir kitų Pabaltijo valstybių žydų dailininkų kūrybą; čia lyg atsispindi tos senos tautos, praradusios savo tėvynę, liūdnas likimas ir siela“ (1932, Lietuvos aidas, 134:7).

Pesimistines nuotaikas dailininkų kūryboje lėmė įvairūs veiksniai: šiaurietiškas Lietuvos klimatas bei varginga buitis, nuolatinių trėmimų perpildyta žydų tautos istorija, judaizmo tradicijos bei Toros įstatymų suformuota pasaulėžiūra, misticizmu ir Dievo baime persmelktas kultūrinis paveldas. Žydų dailininkai jautėsi amžinai klajojančiais žydais, tad natūraliai jų kūryboje skambėjo liūdesio ir pesimizmo gaidos, nostalgijos prarastai Tėvynei intonacijos ir sunkai žodžiais nusakoma litvakiška melancholija.

Teksto autorė Vilma Gradinskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas PEIZAŽO ERDVĖ I (2010). Tekstų autorės Nijolė Tumėnienė, Dalia Tarandaitė, LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė