Pelėda

Antanas Mončys (1921–1993) kūrė skulptūras iš medžio, akmens, bronzos, švino, geležies, dirbo kaukes ir švilpius; tai vienas originaliausių ir įvairiapusiškiausių lietuvių skulptorių, kurio kūriniai, kad ir iš kokios medžiagos, pasižymi unikalia, savita vaizdavimo maniera bei monumentalumu. „Menas man yra realybė ir būtinybė“, – 1950 m. jaunasis skulptorius rašė laiške Palubinskams į JAV iš Paryžiaus*. „Pelėda“ – iš ankstyvojo kūrybos periodo, kai, gavęs stipendiją, Mončys ėmė studijuoti Paryžiuje kubisto Ossipo Zadkine’o studijoje, o paskui pasinėrė į savarankiškus kūrybinius ieškojimus. Šeštojo dešimtmečio skulptūros alsuoja noru išbandyti įvairias medžiagas ir apimti daug temų, vienu metu dirbti su keliais motyvais. Čia ir religiniai siužetai, ir moters, motinystės, šeimos tematika, žmonių veidai. Tuo metu sukurti paukščiai ir augalai („Pelėda“, „Pelikanas“) – plastiškai išraiškingi, atpažįstami, bet jau paženklinti santūrios apibendrintos kūrybinės manieros. 1955 m. drauge su Marcu Chagallu ir broliais Janu ir Jöeliu Marteliais Mončys Meco katedrai atkūrė 12 chimerų ir gavo Čikagos meno instituto apdovanojimą. „Pelėda“, ankstyviausia iš keleto Mončio sukurtųjų, priklausė Frederico Andre Camille’io „Charmont“ kolekcijai Mereville (Prancūzija); be jos, sukūrė dar tris tos pačios tematikos skulptūras ir vieną pelėdos pavidalo metalinį sieninį šviestuvą.

Teksto autorė Jurgita Ludavičienė

* Viktoras Liutkus. Antanas Mončys. „Artseria“.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas MEDŽIAGINIS MENAS. Sudarytoja ir tekstų autorė Jurgita Ludavičienė
Parodos: „Laisvėje ir nelaisvėje. Lietuvos dailė 1945-1990“, 2021 rugsėjo 9 d. – 2022 balandžio 30 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė.

Antanas Mončys (1921–1993) kūrė skulptūras iš medžio, akmens, bronzos, švino, geležies, dirbo kaukes ir švilpius; tai vienas originaliausių ir įvairiapusiškiausių lietuvių skulptorių, kurio kūriniai, kad ir iš kokios medžiagos, pasižymi unikalia, savita vaizdavimo maniera bei monumentalumu. „Menas man yra realybė ir būtinybė“, – 1950 m. jaunasis skulptorius rašė laiške Palubinskams į JAV iš Paryžiaus*. „Pelėda“ – iš ankstyvojo kūrybos periodo, kai, gavęs stipendiją, Mončys ėmė studijuoti Paryžiuje kubisto Ossipo Zadkine’o studijoje, o paskui pasinėrė į savarankiškus kūrybinius ieškojimus. Šeštojo dešimtmečio skulptūros alsuoja noru išbandyti įvairias medžiagas ir apimti daug temų, vienu metu dirbti su keliais motyvais. Čia ir religiniai siužetai, ir moters, motinystės, šeimos tematika, žmonių veidai. Tuo metu sukurti paukščiai ir augalai („Pelėda“, „Pelikanas“) – plastiškai išraiškingi, atpažįstami, bet jau paženklinti santūrios apibendrintos kūrybinės manieros. 1955 m. drauge su Marcu Chagallu ir broliais Janu ir Jöeliu Marteliais Mončys Meco katedrai atkūrė 12 chimerų ir gavo Čikagos meno instituto apdovanojimą. „Pelėda“, ankstyviausia iš keleto Mončio sukurtųjų, priklausė Frederico Andre Camille’io „Charmont“ kolekcijai Mereville (Prancūzija); be jos, sukūrė dar tris tos pačios tematikos skulptūras ir vieną pelėdos pavidalo metalinį sieninį šviestuvą.

Teksto autorė Jurgita Ludavičienė

* Viktoras Liutkus. Antanas Mončys. „Artseria“.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas MEDŽIAGINIS MENAS. Sudarytoja ir tekstų autorė Jurgita Ludavičienė
Parodos: „Laisvėje ir nelaisvėje. Lietuvos dailė 1945-1990“, 2021 rugsėjo 9 d. – 2022 balandžio 30 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė.