Pilies, Trijų Kryžių ir Bekešo kalnai Vilniuje

KRASZEWSKI JÓZEF IGNACY, WILNO OD POCZĄTKÓW JEGO DO ROKU 1750, T. 1–4, WILNO, 1840–1842.

Litografija pagal Karolį Račinskį.

XVIII a. pab.–XIX a. Lietuvos dailininkams Vilnius buvo išskirtinis miestas keletu aspektų. Senosios akademijos, XIX a. pradžioje pertvarkytos į universitetą, dailės katedrose buvo išugdytos kelios kartos menininkų, lėmusių tolesnę nacionalinės dailės raidą. Iš įvairių buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kampelių suvažiavusius jaunus ir kūrybingus dailės katedrų auklėtinius traukė ne tik universiteto mūrai – juos žavėjo senosios Lietuvos sostinės grožis, vaizdingos panoramos, architektūros paminkluose alsuojanti istorija.

Vienus gražiausių Vilniaus vaizdų sukūrė iš Jiezno parapijos į Vilnių studijuoti atvykęs ir čia ilgam pasilikęs Karolis Račinskis (1799–po 1860). Jam pavykdavo tarp kalvų išsidėsčiusio ir medžių guotuose skendinčio miesto panoramoms suteikti itin lyrišką nuotaiką. Vienoje 1835 m. litografijoje K. Račinskis pavaizdavo miestą nuo Užupio kalvų – nuo čia atsiveria puikus vaizdas į Vilnios vingio supamą Bernardinų sodą, už jo dunksančias kalvas ir kylančius bažnyčių bokštus. 1841 m. ši litografija, dėl knygos formato truputį apkarpyta apačioje ir kairėje, buvo perspausdinta kaip iliustracija Juozapo Ignaco Kraševskio knygos „Vilnius nuo įkūrimo iki 1750 metų“ trečiajame tome. Ta proga buvo pakeistas įrašas po litografija, nes šį kartą norėta akcentuoti ne Bernardinų vienuolyną, o miesto pradžią menančius senuosius piliakalnius.

Teksto autorė Rūta Janonienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA II (2015). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė, RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė
Parodos: „Vilnius. Topophilia. Vilniaus vaizdai iš advokatų kontoros "Ellex Valiunas" kolekcijos“, 2017 spalio 5 d. – lapkričio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius (kuratorė Laima Laučkaitė)

KRASZEWSKI JÓZEF IGNACY, WILNO OD POCZĄTKÓW JEGO DO ROKU 1750, T. 1–4, WILNO, 1840–1842.

Litografija pagal Karolį Račinskį.

XVIII a. pab.–XIX a. Lietuvos dailininkams Vilnius buvo išskirtinis miestas keletu aspektų. Senosios akademijos, XIX a. pradžioje pertvarkytos į universitetą, dailės katedrose buvo išugdytos kelios kartos menininkų, lėmusių tolesnę nacionalinės dailės raidą. Iš įvairių buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kampelių suvažiavusius jaunus ir kūrybingus dailės katedrų auklėtinius traukė ne tik universiteto mūrai – juos žavėjo senosios Lietuvos sostinės grožis, vaizdingos panoramos, architektūros paminkluose alsuojanti istorija.

Vienus gražiausių Vilniaus vaizdų sukūrė iš Jiezno parapijos į Vilnių studijuoti atvykęs ir čia ilgam pasilikęs Karolis Račinskis (1799–po 1860). Jam pavykdavo tarp kalvų išsidėsčiusio ir medžių guotuose skendinčio miesto panoramoms suteikti itin lyrišką nuotaiką. Vienoje 1835 m. litografijoje K. Račinskis pavaizdavo miestą nuo Užupio kalvų – nuo čia atsiveria puikus vaizdas į Vilnios vingio supamą Bernardinų sodą, už jo dunksančias kalvas ir kylančius bažnyčių bokštus. 1841 m. ši litografija, dėl knygos formato truputį apkarpyta apačioje ir kairėje, buvo perspausdinta kaip iliustracija Juozapo Ignaco Kraševskio knygos „Vilnius nuo įkūrimo iki 1750 metų“ trečiajame tome. Ta proga buvo pakeistas įrašas po litografija, nes šį kartą norėta akcentuoti ne Bernardinų vienuolyną, o miesto pradžią menančius senuosius piliakalnius.

Teksto autorė Rūta Janonienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA II (2015). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė, RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė
Parodos: „Vilnius. Topophilia. Vilniaus vaizdai iš advokatų kontoros "Ellex Valiunas" kolekcijos“, 2017 spalio 5 d. – lapkričio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius (kuratorė Laima Laučkaitė)