This is Nazi brutality (Nacių žiaurumas) Plakatas Nr. 11

Holokaustas. Lietuvos žydų persekiojimai prasidėjo pirmosiomis nacių okupacijos dienomis, 1941 m. birželio pabaigoje, ir nusinešė apie 200 tūkst. (96 proc.) Lietuvos žydų gyvybes. Nacių įkurti Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Žagarės getai tapo savotiškomis mikrovalstybėmis su sava valdžia, ekonomika, dvasiniu ir kultūriniu gyvenimu. Į getus uždaryti rašytojai, muzikantai, aktoriai ir dailininkai turėjo pasiėmę muzikos ar dailės instrumentus ir įvairia kultūrine veikla – koncertais, spektakliais, meno vakarais, parodomis – stiprino getų gyventojų dvasią ir palaikė norą gyventi.

Ne kiekvienas Europos ir Amerikos politikos ar visuomenės veikėjas turėjo drąsos esamuoju laiku kalbėti apie nacių vykdomus nusikaltimus. Apie juos savo kūriniais drąsiai pasakojo JAV gyvenantis dailininkas Benas Šanas iš Kauno. 1942 m. jis sukūrė plakatą Nacių žiaurumas, skirtą Lidicės kaimo Čekijoje sunaikinimui. Po pasikėsinimo į Čekijos ir Moravijos protektorių Reinhardą Heidrichą nacių kariai pradėjo keršto akciją prieš Lidicės civilius gyventojus ir nužudė 340 žmonių – 192 vyrus, 60 moterų ir 88 vaikus, o kaimą sulygino su žeme. Žiauri egzekucija įgavo tarptautinį atgarsį, neliko abejingas ir Šanas. Užrašas plakate ant telegrafinės juostos skelbia: Berlyno radijas. - - Oficialiai pranešta: - Visi Lidicos - Čekoslovakija - vyrai nušauti: Moterys deportuotos į koncentracijos stovyklą: Vaikai išsiųsti į reikiamus centrus - - Kaimo vardas buvo nedelsiant panaikintas. 6/11/42/115P.

Teksto autorė Vilma Gradinskaitė

© ADAGP/LATGA, Vilnius

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė
© LATGA, Vilnius 2024

Holokaustas. Lietuvos žydų persekiojimai prasidėjo pirmosiomis nacių okupacijos dienomis, 1941 m. birželio pabaigoje, ir nusinešė apie 200 tūkst. (96 proc.) Lietuvos žydų gyvybes. Nacių įkurti Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Žagarės getai tapo savotiškomis mikrovalstybėmis su sava valdžia, ekonomika, dvasiniu ir kultūriniu gyvenimu. Į getus uždaryti rašytojai, muzikantai, aktoriai ir dailininkai turėjo pasiėmę muzikos ar dailės instrumentus ir įvairia kultūrine veikla – koncertais, spektakliais, meno vakarais, parodomis – stiprino getų gyventojų dvasią ir palaikė norą gyventi.

Ne kiekvienas Europos ir Amerikos politikos ar visuomenės veikėjas turėjo drąsos esamuoju laiku kalbėti apie nacių vykdomus nusikaltimus. Apie juos savo kūriniais drąsiai pasakojo JAV gyvenantis dailininkas Benas Šanas iš Kauno. 1942 m. jis sukūrė plakatą Nacių žiaurumas, skirtą Lidicės kaimo Čekijoje sunaikinimui. Po pasikėsinimo į Čekijos ir Moravijos protektorių Reinhardą Heidrichą nacių kariai pradėjo keršto akciją prieš Lidicės civilius gyventojus ir nužudė 340 žmonių – 192 vyrus, 60 moterų ir 88 vaikus, o kaimą sulygino su žeme. Žiauri egzekucija įgavo tarptautinį atgarsį, neliko abejingas ir Šanas. Užrašas plakate ant telegrafinės juostos skelbia: Berlyno radijas. - - Oficialiai pranešta: - Visi Lidicos - Čekoslovakija - vyrai nušauti: Moterys deportuotos į koncentracijos stovyklą: Vaikai išsiųsti į reikiamus centrus - - Kaimo vardas buvo nedelsiant panaikintas. 6/11/42/115P.

Teksto autorė Vilma Gradinskaitė

© ADAGP/LATGA, Vilnius

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė
© LATGA, Vilnius 2024