Kunigaikštis Juozapas Poniatovskis

Kunigaikštis Juozapas Poniatovskis (1763–1813), paskutinio Abiejų Tautų Respublikos karaliaus Stanislovo Augusto sūnėnas, XIX a. I p. tapo nacionaline legenda visų pirma dėl dalyvavimo laisvės kovose ir Napoleono žygiuose. 1794 m. sukilimo metu J. Poniatovskis gynė Varšuvą nuo Prūsijos ir Rusijos kariuomenių, 1806 m. Prancūzijos kariuomenei įžengus į Lenkiją, stojo po Napoleono kariuomenės vėliava, 1807 m. tapo Varšuvos kunigaikštystės karo ministru ir vyriausiuoju kariuomenės vadu, 1809 m. vadovavo Lenkijos kariuomenei mūšiuose su Austrija, 1812 m. vadovavo Prancūzijos kariuomenės Lenkų korpusui. Beatodairiška drąsa jis pasižymėjo per Napoleono žygį į Rusiją. Vėliau dalyvavo kare tarp Napoleono ir antiprancūziškos koalicijos šalių, 1813 m. rudenį buvo paskirtas Prancūzijos maršalu – tokios garbės, kurią iki dabar mena jo pavardė ant Triumfo arkos Paryžiuje, nebuvo nusipelnęs joks kitatautis. Tačiau tų pačių 1813 m. spalį mūšyje prie Leipcigo jis buvo sužeistas ir žuvo Elsterio upėje.
J. Poniatovskis buvo nepaprastai mėgstamas karių ir daugeliui Lenkijos bei Lietuvos jaunuolių tapo kareiviškos narsos ir garbės simboliu. 1817 m., leidus carui Aleksandrui I, jo palaikai buvo perlaidoti Krokuvoje, Vavelio katedros kriptose, šalia karalių kapų. Turbūt ta proga gabus Vilniaus meno mokyklos Grafikos katedros studentas Jonas Gotlibas Kislingas (1790–1846) sukūrė šlovingus žygius primenantį iškilmingą raito didvyrio portretą.

Teksto autorė Rūta Janonienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė
Parodos: „Romantizmo amžius“, 2019 m. rugsėjo 11 d. – 2020 m. rugpjūčio 6 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorė Rūta Janonienė.

Kunigaikštis Juozapas Poniatovskis (1763–1813), paskutinio Abiejų Tautų Respublikos karaliaus Stanislovo Augusto sūnėnas, XIX a. I p. tapo nacionaline legenda visų pirma dėl dalyvavimo laisvės kovose ir Napoleono žygiuose. 1794 m. sukilimo metu J. Poniatovskis gynė Varšuvą nuo Prūsijos ir Rusijos kariuomenių, 1806 m. Prancūzijos kariuomenei įžengus į Lenkiją, stojo po Napoleono kariuomenės vėliava, 1807 m. tapo Varšuvos kunigaikštystės karo ministru ir vyriausiuoju kariuomenės vadu, 1809 m. vadovavo Lenkijos kariuomenei mūšiuose su Austrija, 1812 m. vadovavo Prancūzijos kariuomenės Lenkų korpusui. Beatodairiška drąsa jis pasižymėjo per Napoleono žygį į Rusiją. Vėliau dalyvavo kare tarp Napoleono ir antiprancūziškos koalicijos šalių, 1813 m. rudenį buvo paskirtas Prancūzijos maršalu – tokios garbės, kurią iki dabar mena jo pavardė ant Triumfo arkos Paryžiuje, nebuvo nusipelnęs joks kitatautis. Tačiau tų pačių 1813 m. spalį mūšyje prie Leipcigo jis buvo sužeistas ir žuvo Elsterio upėje.
J. Poniatovskis buvo nepaprastai mėgstamas karių ir daugeliui Lenkijos bei Lietuvos jaunuolių tapo kareiviškos narsos ir garbės simboliu. 1817 m., leidus carui Aleksandrui I, jo palaikai buvo perlaidoti Krokuvoje, Vavelio katedros kriptose, šalia karalių kapų. Turbūt ta proga gabus Vilniaus meno mokyklos Grafikos katedros studentas Jonas Gotlibas Kislingas (1790–1846) sukūrė šlovingus žygius primenantį iškilmingą raito didvyrio portretą.

Teksto autorė Rūta Janonienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė
Parodos: „Romantizmo amžius“, 2019 m. rugsėjo 11 d. – 2020 m. rugpjūčio 6 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorė Rūta Janonienė.