Rezervuaras

Vlado Urbanavičiaus (g. 1951) meninės kūrybos principai remiasi medžiagos ir situacijos išnaudojimu, gal tiksliau – gebėjimu įsigilinti tiek į vieną, tiek į kitą. Menininkas sako: „Medžiaga veda. Matai jos buvusią formą, žinai, kokios priežastys, kodėl jinai tą formą įgavo. Tai ir yra tavo turinio pradžia. Naudoji tai, ką ji turi, ką galėtų pasakyt, bet negali, ir tada kažką reikia pridurt.“* Kaip tik todėl atspirties tašku kūrybai neretai tampa jau esamos objektų formos, kurias menininkas perima ir pritaiko kurdamas naujus objektus. Skulptūriniam objektui „Rezervuaras“ panaudota lengvai atpažįstama kuro bačka, iš kurios vietoje degalų lenktu akmeniniu lataku bėga vanduo. Menininkas sąmoningai supriešina industrinį objektą su gamtine aplinka, bet tai – tik iliuzija. Iš tiesų kuro rezervuaras taip pat akmeninis, staklėmis tekintas iš juodo granito**, tik kopijuojantis realų daiktą. Talpa, realybėje metalinė, dažnai surūdijusi, kelianti asociacijas su industrija, degalais, sovietiniais benzovežiais, šiame kūrinyje įgyja kitą pavidalą: iš granito, amžinos, dažnai monumentams naudojamos medžiagos, bėga tyras šaltinio vanduo, sukurdamas netikėtumo efektą. Vietoje metalo – akmuo, vietoje degalų – geriamasis vanduo. Tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo priešiška gamtai ir yra svetimkūnis (arba prisideda naikindamas), iš tiesų yra akmeninis objektas, harmoningai integruotas į aplinką.

Teksto autorė Jurgita Ludavičienė

* Iš autorės pokalbio su Vladu Urbanavičiumi ir Ksenija Jaroševaite. Vilnius, 2023 m. gruodžio 28 d.

** Anot menininko, šį objektą apsiėmusiai įgyvendinti įmonei teko susidurti su rimtomis problemomis – tekinant lūžo jos staklės, nepritaikytos apdirbti tokio dydžio akmenų, ir rezervuarą teko užbaigti rankomis.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas MEDŽIAGINIS MENAS. Sudarytoja ir tekstų autorė Jurgita Ludavičienė
© VŠĮ „Lietuvos dailės fondas“

Vlado Urbanavičiaus (g. 1951) meninės kūrybos principai remiasi medžiagos ir situacijos išnaudojimu, gal tiksliau – gebėjimu įsigilinti tiek į vieną, tiek į kitą. Menininkas sako: „Medžiaga veda. Matai jos buvusią formą, žinai, kokios priežastys, kodėl jinai tą formą įgavo. Tai ir yra tavo turinio pradžia. Naudoji tai, ką ji turi, ką galėtų pasakyt, bet negali, ir tada kažką reikia pridurt.“* Kaip tik todėl atspirties tašku kūrybai neretai tampa jau esamos objektų formos, kurias menininkas perima ir pritaiko kurdamas naujus objektus. Skulptūriniam objektui „Rezervuaras“ panaudota lengvai atpažįstama kuro bačka, iš kurios vietoje degalų lenktu akmeniniu lataku bėga vanduo. Menininkas sąmoningai supriešina industrinį objektą su gamtine aplinka, bet tai – tik iliuzija. Iš tiesų kuro rezervuaras taip pat akmeninis, staklėmis tekintas iš juodo granito**, tik kopijuojantis realų daiktą. Talpa, realybėje metalinė, dažnai surūdijusi, kelianti asociacijas su industrija, degalais, sovietiniais benzovežiais, šiame kūrinyje įgyja kitą pavidalą: iš granito, amžinos, dažnai monumentams naudojamos medžiagos, bėga tyras šaltinio vanduo, sukurdamas netikėtumo efektą. Vietoje metalo – akmuo, vietoje degalų – geriamasis vanduo. Tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo priešiška gamtai ir yra svetimkūnis (arba prisideda naikindamas), iš tiesų yra akmeninis objektas, harmoningai integruotas į aplinką.

Teksto autorė Jurgita Ludavičienė

* Iš autorės pokalbio su Vladu Urbanavičiumi ir Ksenija Jaroševaite. Vilnius, 2023 m. gruodžio 28 d.

** Anot menininko, šį objektą apsiėmusiai įgyvendinti įmonei teko susidurti su rimtomis problemomis – tekinant lūžo jos staklės, nepritaikytos apdirbti tokio dydžio akmenų, ir rezervuarą teko užbaigti rankomis.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas MEDŽIAGINIS MENAS. Sudarytoja ir tekstų autorė Jurgita Ludavičienė
© VŠĮ „Lietuvos dailės fondas“