Rūpintojėlis
| Autorius: |
Nežinomas autorius |
| Sukūrimo metai: | XIX a. pab.–XX a. pr. |
| Medžiaga: | medis |
| Technika: | drožyba, polichromija |
| Išmatavimai: | 26 cm |
Apnuoginto, tik su perizonijumi Rūpintojėlio atvaizdas liaudies skulptūroje mena bažnytinės dailės gotikinę Susimąsčiusio Kristaus ikonografinio tipo atmainą. Toks Rūpintojėlio vaizdavimas liaudies skulptūroje gana retas, labiau paplitęs ilgu rūbu vilkinčio Išganytojo atvaizdas. Rūpintojėlio ikonografijoje svarbiausia yra ne ypatingi atributai, bet poza ir gestas, į kuriuos ir sutelkiama atvaizdo prasmė. Rūpintojėlio gestas (parėmęs galvą ranka) nuo seno reiškė liūdesį ir melancholiją, krikščioniškoje ikonografijoje – skausmą ir meditaciją. Dažnai Rūpintojėlis rymodavo pakelės medžiuose įkeltose koplytėlėse, kur praeivis galėtų stabtelti ir pamąstyti apie Dievą.
Teksto autorė Skaidrė Urbonienė
Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN DANGUS (2016). Sudarytoja Dalia Vasiliūnienė, tekstų autorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė UrbonienėParodos: „Ne vien Dangus. Religinės dailės kūriniai iš Rolando Valiūno ir advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ kolekcijos“, 2016 m. gegužės 31–rugsėjo 24 d., Bažnytinio paveldo muziejus, Vilnius (kuratorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė
.jpg)
_kat.jpg)
