Rūpintojėlis
| Autorius: |
Nežinomas autorius |
| Sukūrimo metai: | XX a. pr. |
| Medžiaga: | medis |
| Technika: | drožyba, polichromija |
| Išmatavimai: | 20 cm |
Žemaitija
Rūpintojėlis – vienas labiausiai paplitusių Jėzaus siužetų liaudies skulptūroje. Dažniausiai jis vaizduojamas sėdintis, dešine ranka parėmęs galvą, vilkintis ilgu tamsiai raudonu rūbu, vainikuotas erškėčių vainiku. Ilgu rūbu vilkintis Rūpintojėlis pasitaiko tik liaudies dailėje – ir ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Baltarusijoje, Rusijoje. Žemaičiai dažnai šią Išganytojo skulptūrėlę vadino „Aprūpintoju“, nes tikėjo, jog Dievas rūpinasi apsaugoti namus, šeimą, ūkį. Dažnai Rūpintojėlio skulptūrėles padirbdinti užsakydavo tėvai, susirgus vaikams. Kraštotyrininkai XX a. I pusėje užrašė ne vieną pasakojimą, kai susirgus vaikui, tėvai keldavo į medį mažą koplytėlę su Rūpintojėlio statulėle, prašydami Dievo, kad pasveiktų dukra ar sūnus.
Teksto autorė Skaidrė Urbonienė
Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN DANGUS (2016). Sudarytoja Dalia Vasiliūnienė, tekstų autorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė UrbonienėParodos: „Ne vien Dangus. Religinės dailės kūriniai iš Rolando Valiūno ir advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ kolekcijos“, 2016 m. gegužės 31–rugsėjo 24 d., Bažnytinio paveldo muziejus, Vilnius (kuratorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė
.jpg)
_kat.jpg)
