Rytietiškas portretas

Rytietiškas portretas yra nenustatyto prancūzų dailininko paveikslo kopija, greičiausiai sukurta pagal raižinį. Paveikslas perteikia Kraševskio epochos požiūrį į tiems laikams paslaptingą ir egzotišką kultūrą: akcentuojama europiečiams nepažįstama prabanga, nepaprastas moterų grožis ir išskirtinė vyrų jėga, išmintis bei narsa.

Teksto autorė Giedrė Jankevičiūtė

Rašytojas, publicistas, istorikas ir leidėjas Juozapas Ignacas Kraševskis (1812–1887) artimai bendravo su amžininkais dailininkais, daug dėmesio skyrė meno istorijos tyrimams, meno kūrinių kolekcionavimui ir romantizmo meno teorijos formavimui. Pats jis taip pat buvo neblogas piešėjas, tapytojas ir grafikas. Dailės studijas J. I. Kraševskis pradėjo 1829 m. Vilniaus universitete, kur mokėsi pas Joną Rustemą ir Vincentą Smakauską. Su pastaruoju ir vėliau palaikė glaudžius ryšius, laiškuose konsultavosi dailės klausimais. Vis dėlto išlikusių J. I. Kraševskio tapybos darbų nėra daug, o Rytietiškas portretas – vienas garsiausių jo paveikslų. Greičiausiai tai kopija, sukurta kaip studijinis darbas. Kruopšti smulkių potėpių tapyba puikiai perteikia vaizduojamų asmenų veido bruožus, drabužių detales. Motyvo pasirinkimą galėjo lemti romantikų domėjimasis egzotiškomis Rytų tautomis, jų spalvingais kostiumais ir papročiais, pasakiškais turtais. Verta prisiminti, kad XIX a. dvaruose buvo populiarūs teminiai vakarai, per kuriuos buvo persirengiama „rytietiškais“ kostiumais. Vis dėlto Rytietiškas portretas nėra tik dokumentinė tipažų studija. Paveiksle siekta perteikti ir personažų emocijas, papasakoti istoriją. Deja, dabartiniam žiūrovui kompozicijos turinys lieka iki galo neperprantamas.

Teksto autorė Rūta Janonienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė
Parodos: „Ne vien grožis: Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje“, 2012 m. spalio 12 – lapkričio 11 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius

Rytietiškas portretas yra nenustatyto prancūzų dailininko paveikslo kopija, greičiausiai sukurta pagal raižinį. Paveikslas perteikia Kraševskio epochos požiūrį į tiems laikams paslaptingą ir egzotišką kultūrą: akcentuojama europiečiams nepažįstama prabanga, nepaprastas moterų grožis ir išskirtinė vyrų jėga, išmintis bei narsa.

Teksto autorė Giedrė Jankevičiūtė

Rašytojas, publicistas, istorikas ir leidėjas Juozapas Ignacas Kraševskis (1812–1887) artimai bendravo su amžininkais dailininkais, daug dėmesio skyrė meno istorijos tyrimams, meno kūrinių kolekcionavimui ir romantizmo meno teorijos formavimui. Pats jis taip pat buvo neblogas piešėjas, tapytojas ir grafikas. Dailės studijas J. I. Kraševskis pradėjo 1829 m. Vilniaus universitete, kur mokėsi pas Joną Rustemą ir Vincentą Smakauską. Su pastaruoju ir vėliau palaikė glaudžius ryšius, laiškuose konsultavosi dailės klausimais. Vis dėlto išlikusių J. I. Kraševskio tapybos darbų nėra daug, o Rytietiškas portretas – vienas garsiausių jo paveikslų. Greičiausiai tai kopija, sukurta kaip studijinis darbas. Kruopšti smulkių potėpių tapyba puikiai perteikia vaizduojamų asmenų veido bruožus, drabužių detales. Motyvo pasirinkimą galėjo lemti romantikų domėjimasis egzotiškomis Rytų tautomis, jų spalvingais kostiumais ir papročiais, pasakiškais turtais. Verta prisiminti, kad XIX a. dvaruose buvo populiarūs teminiai vakarai, per kuriuos buvo persirengiama „rytietiškais“ kostiumais. Vis dėlto Rytietiškas portretas nėra tik dokumentinė tipažų studija. Paveiksle siekta perteikti ir personažų emocijas, papasakoti istoriją. Deja, dabartiniam žiūrovui kompozicijos turinys lieka iki galo neperprantamas.

Teksto autorė Rūta Janonienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė
Parodos: „Ne vien grožis: Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje“, 2012 m. spalio 12 – lapkričio 11 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius