Senamiesčio motyvas (recto). Natiurmortas (verso)

A. Valeška neatsitiktinai pasirinko vaizduoti Kauno senamiesčio motyvą. Dailininką ypač domino kultūros paveldas. Jis buvo Bažnytinio meno muziejaus Kaune steigėjas ir direktorius. 1940–1944 m. – Vilniaus dailės muziejaus direktorius, rinko liaudies meną. Vėliau pasitraukė iš Lietuvos, nuo 1950 m. gyveno JAV, Čikagoje. 1993 m. dailininkas grįžo į Lietuvą. Paveiksle taikliai atspindėtas Kauno senamiesčio architektūros kompaktiškumas, kiemų uždarumas, spalvinis medinės architektūros žaismingumas. Darbas įdomus ir etnokultūros požiūriu.

Teksto autorė Nijolė Tumėnienė

Kūrinys savo dvigubą gyvenimą jau gyvena viešumoje: kaip peizažą, jį pristatė Nijolė Tumėnienė advokatų kontoros LAWIN (dabar „Ellex Valiunas“) albumo „Peizažo erdvė“ pirmajame tome (2010, p. 211), o natiurmorto puse jis buvo reprodukuotas Lietuvos kolekcininkų žurnale „Kolekcija“ (1996, nr. 3, p. 6). Smulkus, greitas potėpis, laisvas piešinys  – ankstyvajai Adolfo Valeškos (1905–1994) tapybai būdingi bruožai. Viena vertus, tokia maniera daro neužbaigtumo įspūdį, kita vertus, suteikia paveikslams patrauklaus lengvumo, dinamikos. Ypač tai būdinga natiurmortui, nors jis ir atsidūrė paveikslo antroje pusėje, pirmenybę užleisdamas nuobodžiam, nors ir tiksliai Kauno priemiesčių tikrovę perteikiančiam peizažui.

Teksto autorė Giedrė Jankevičiūtė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas PEIZAŽO ERDVĖ I (2010). Tekstų autorės Nijolė Tumėnienė, Dalia Tarandaitė, POZUOJANTYS DAIKTAI (2017). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė
© LATGA, Vilnius 2025

A. Valeška neatsitiktinai pasirinko vaizduoti Kauno senamiesčio motyvą. Dailininką ypač domino kultūros paveldas. Jis buvo Bažnytinio meno muziejaus Kaune steigėjas ir direktorius. 1940–1944 m. – Vilniaus dailės muziejaus direktorius, rinko liaudies meną. Vėliau pasitraukė iš Lietuvos, nuo 1950 m. gyveno JAV, Čikagoje. 1993 m. dailininkas grįžo į Lietuvą. Paveiksle taikliai atspindėtas Kauno senamiesčio architektūros kompaktiškumas, kiemų uždarumas, spalvinis medinės architektūros žaismingumas. Darbas įdomus ir etnokultūros požiūriu.

Teksto autorė Nijolė Tumėnienė

Kūrinys savo dvigubą gyvenimą jau gyvena viešumoje: kaip peizažą, jį pristatė Nijolė Tumėnienė advokatų kontoros LAWIN (dabar „Ellex Valiunas“) albumo „Peizažo erdvė“ pirmajame tome (2010, p. 211), o natiurmorto puse jis buvo reprodukuotas Lietuvos kolekcininkų žurnale „Kolekcija“ (1996, nr. 3, p. 6). Smulkus, greitas potėpis, laisvas piešinys  – ankstyvajai Adolfo Valeškos (1905–1994) tapybai būdingi bruožai. Viena vertus, tokia maniera daro neužbaigtumo įspūdį, kita vertus, suteikia paveikslams patrauklaus lengvumo, dinamikos. Ypač tai būdinga natiurmortui, nors jis ir atsidūrė paveikslo antroje pusėje, pirmenybę užleisdamas nuobodžiam, nors ir tiksliai Kauno priemiesčių tikrovę perteikiančiam peizažui.

Teksto autorė Giedrė Jankevičiūtė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas PEIZAŽO ERDVĖ I (2010). Tekstų autorės Nijolė Tumėnienė, Dalia Tarandaitė, POZUOJANTYS DAIKTAI (2017). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė
© LATGA, Vilnius 2025