Skapo gatvė Vilniuje

Pagal populiarumą dailės kūriniuose Bernardinų skersgatviui nenusileidžia S. Skapo skersgatvis su tapybiška arka, jungiantis Pilies ir Universiteto gatves. S. Skapo skersgatvis yra pati siauriausia Vilniaus miesto gatvė, jos plotis važiuojamoje dalyje – vos 1,9 metro. Skersgatvio pavadinimas kilo nuo XVI a. šioje vietoje namus įsigijusio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karališkojo sekretoriaus Stanislovo Skapo pavardės. Tarpukario dailininko Jono Gintauto-Dzievaltovskio (1904–1980) paveiksle S. Skapo skersgatvis nutapytas ypač romantišku metu – žiemos vakarą. Šaltą naktinį mėlyno kolorito paveikslą sušildanti gatvės žibinto, namų langelių šviesa suteikia senamiesčiui jaukumo ir ramybės. Kaip ir kitose drobėse, dailininkas derino skirtingus paveikslo paviršiaus dengimo būdus: sienas, stogus, apsnigtą grindinį padengė įvairiaspalviais, smulkiais, vibruojančiais potėpiais, o dangų nutepė visiškai lygiai, išryškindamas skirtingų faktūrų žaismą.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA I (2014). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė
Parodos: „Vilnius. Topophilia. Vilniaus vaizdai iš advokatų kontoros "Ellex Valiunas" kolekcijos“, 2017 spalio 5 d. – lapkričio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius (kuratorė Laima Laučkaitė)

Pagal populiarumą dailės kūriniuose Bernardinų skersgatviui nenusileidžia S. Skapo skersgatvis su tapybiška arka, jungiantis Pilies ir Universiteto gatves. S. Skapo skersgatvis yra pati siauriausia Vilniaus miesto gatvė, jos plotis važiuojamoje dalyje – vos 1,9 metro. Skersgatvio pavadinimas kilo nuo XVI a. šioje vietoje namus įsigijusio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karališkojo sekretoriaus Stanislovo Skapo pavardės. Tarpukario dailininko Jono Gintauto-Dzievaltovskio (1904–1980) paveiksle S. Skapo skersgatvis nutapytas ypač romantišku metu – žiemos vakarą. Šaltą naktinį mėlyno kolorito paveikslą sušildanti gatvės žibinto, namų langelių šviesa suteikia senamiesčiui jaukumo ir ramybės. Kaip ir kitose drobėse, dailininkas derino skirtingus paveikslo paviršiaus dengimo būdus: sienas, stogus, apsnigtą grindinį padengė įvairiaspalviais, smulkiais, vibruojančiais potėpiais, o dangų nutepė visiškai lygiai, išryškindamas skirtingų faktūrų žaismą.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA I (2014). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė
Parodos: „Vilnius. Topophilia. Vilniaus vaizdai iš advokatų kontoros "Ellex Valiunas" kolekcijos“, 2017 spalio 5 d. – lapkričio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius (kuratorė Laima Laučkaitė)