


Vasara
Autorius: |
Nežinomas autorius |
Sukūrimo metai: | apie 1900 |
Medžiaga: | marmuras |
Išmatavimai: | 70 × 55 cm |
Metų laikų ikonografija Europos vaizduojamajame mene buvo svarbi ir atpažįstama nuo antikos laikų. Senovės graikų mitologijoje metų laikus įkūnijo Horos – Dzeuso ir Temidės dukterys. Dažniausiai jos buvo vaizduojamos kaip jaunos moterys su skirtingais aksesuarais – pavasario gėlėmis, javų varpomis, vaisiais ir belapėmis medžių šakomis. Šios moterys simbolizavo amžinąjį gamtos ciklą, kuriam paklūsta visa, kas gyva: gimimą, augimą, brandą ir mirtį, kaskart pakeičiamą atgimimo. Vasara, arba Aukso hora, vaizduota su javų varpų karūna, kaip augalų, augimo, vaisingumo globėja. Šis moters biustas „Vasara“ nuo 1900 m. stovėjo grafams Tiškevičiams priklausiusių Užutrakio dvaro rūmų pietinio parterio rytinėje pusėje, ant betoninio pjedestalo. „Vasara“ – vienas iš skulptūrinės grupės „Metų laikai“ antikinio stiliaus biustų. Po Antrojo pasaulinio karo skulptūros buvo suniokotos, o jų vietoje pastatytos kitos, skirtos sovietų ideologiniams vadams. 2019 m. Trakų nacionalinio parko direkcija ėmėsi atkurti dvaro skulptūras. Pagal šią skulptūrą nulipdyta ir iš dirbtinio marmuro išlieta kopija dabar puošia Užutrakio parką. Kitų parko pagrindiniuose parteriuose esančių skulptūrų autorius – XVIII a. prancūzų skulptorius Antoine’as Coysevoxas. Tik panašu, kad ne šios.
Teksto autorė Jurgita Ludavičienė
Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas MEDŽIAGINIS MENAS. Sudarytoja ir tekstų autorė Jurgita Ludavičienė