Skulptūros fragmentas. Berniukas iš „Lietuvos mokyklos“

1906 m. Petras Rimša (1881–1961) sukūrė skulptūrinę kompoziciją, skirtą motinoms, mokiusioms vaikus lietuviškai skaityti spaudos draudimo laikotarpiu, paminėti. Skulptūrai pozavo 7-ąją dešimtį einanti Rimšos motina Magdalena Rimšienė. Vėlesniuose variantuose (1914, 1921, 1939) skulptorius verpėją pajaunino, berniuko ir mamos ryšiui suteikdamas daugiau šiltumo. Skulptūra iškart buvo įvertinta amžininkų, eksponuojama Pirmojoje lietuvių dailės parodoje Vilniuje 1907 m. ir tapo spaudos draudimą Lietuvoje įprasminančiu nacionaliniu simboliu. Svarstant, kokia knyga galėjo būti pavaizduota skulptūroje, Lijana Birškytė-Klimienė, remdamasi necenzūruotu skulptoriaus atsiminimų mašinraščiu, teigia, kad tai maldaknygė.* Pats skulptorius atsiminimuose savo kūrinį aprašo taip: „Sulaikiusi ratelį ir galvą pakreipusi į vaiką, kairiąja ranka laiko paėmus siūlą, o dešiniosios pirštais atskleistoje maldaknygėje rodo, kaip teisingai paskaityti greičiausiai mišių maldas. Mat, anuo metu išmokyti vaikus paskaityti šias maldas buvo laikoma pirmaeilės reikšmės dalyku.“** Kaip netiesioginis provaizdis skulptūros traktuotei, turint omeny Rimšos religingumą, galėjo pasitarnauti katalikiškas Švč. Mergelės Marijos auklėjimo atvaizdas, kur šv. Ona moko skaityti mažą Mariją. Gipsinė šios skulptūros versija saugoma M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, bronzinė kopija – Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje. 1939 m. buvo nuspręsta skulptūrą pastatyti Kauno Karo muziejaus sodelyje, pažymint 35 metus nuo spaudos draudimo panaikinimo, tad sukurtas gipsinis modelis, išlieta bronzinė skulptūra, bet, prasidėjus karui, ji atiteko vokiečiams kaip spalvotasis metalas, skirtas karo reikalams. Karo muziejaus sodelyje skulptūra pastatyta tik 1994 m., jai atstatyti Lietuvos mokyklos surinko beveik 4 tonas bronzos ir vario.

Teksto autorė Jurgita Ludavičienė

* 5/">https://nzidinys.lt/lijana-birskyte-klimiene-vizualus-edukacijos-konceptai-kas-bendra-tarp-petro-rimsos-vargo-mokyklos-ir-sv-onos-nz-a-nr-5/ , žiūrėta 2024 04 06.

** Juozas Rimantas. Petras Rimša pasakoja, 1962-12-16. In: Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Rankraščių skyrius, f. 47, b. 336, l. 227.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas MEDŽIAGINIS MENAS. Sudarytoja ir tekstų autorė Jurgita Ludavičienė

1906 m. Petras Rimša (1881–1961) sukūrė skulptūrinę kompoziciją, skirtą motinoms, mokiusioms vaikus lietuviškai skaityti spaudos draudimo laikotarpiu, paminėti. Skulptūrai pozavo 7-ąją dešimtį einanti Rimšos motina Magdalena Rimšienė. Vėlesniuose variantuose (1914, 1921, 1939) skulptorius verpėją pajaunino, berniuko ir mamos ryšiui suteikdamas daugiau šiltumo. Skulptūra iškart buvo įvertinta amžininkų, eksponuojama Pirmojoje lietuvių dailės parodoje Vilniuje 1907 m. ir tapo spaudos draudimą Lietuvoje įprasminančiu nacionaliniu simboliu. Svarstant, kokia knyga galėjo būti pavaizduota skulptūroje, Lijana Birškytė-Klimienė, remdamasi necenzūruotu skulptoriaus atsiminimų mašinraščiu, teigia, kad tai maldaknygė.* Pats skulptorius atsiminimuose savo kūrinį aprašo taip: „Sulaikiusi ratelį ir galvą pakreipusi į vaiką, kairiąja ranka laiko paėmus siūlą, o dešiniosios pirštais atskleistoje maldaknygėje rodo, kaip teisingai paskaityti greičiausiai mišių maldas. Mat, anuo metu išmokyti vaikus paskaityti šias maldas buvo laikoma pirmaeilės reikšmės dalyku.“** Kaip netiesioginis provaizdis skulptūros traktuotei, turint omeny Rimšos religingumą, galėjo pasitarnauti katalikiškas Švč. Mergelės Marijos auklėjimo atvaizdas, kur šv. Ona moko skaityti mažą Mariją. Gipsinė šios skulptūros versija saugoma M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, bronzinė kopija – Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje. 1939 m. buvo nuspręsta skulptūrą pastatyti Kauno Karo muziejaus sodelyje, pažymint 35 metus nuo spaudos draudimo panaikinimo, tad sukurtas gipsinis modelis, išlieta bronzinė skulptūra, bet, prasidėjus karui, ji atiteko vokiečiams kaip spalvotasis metalas, skirtas karo reikalams. Karo muziejaus sodelyje skulptūra pastatyta tik 1994 m., jai atstatyti Lietuvos mokyklos surinko beveik 4 tonas bronzos ir vario.

Teksto autorė Jurgita Ludavičienė

* 5/">https://nzidinys.lt/lijana-birskyte-klimiene-vizualus-edukacijos-konceptai-kas-bendra-tarp-petro-rimsos-vargo-mokyklos-ir-sv-onos-nz-a-nr-5/ , žiūrėta 2024 04 06.

** Juozas Rimantas. Petras Rimša pasakoja, 1962-12-16. In: Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Rankraščių skyrius, f. 47, b. 336, l. 227.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas MEDŽIAGINIS MENAS. Sudarytoja ir tekstų autorė Jurgita Ludavičienė