Smūtkeliai

Religinė tema Augustino Savicko (1919–2012) tapyboje dažniau iškildavo vėlyvuoju gyvenimo laikotarpiu, bet kai kurių asociacijų būta ir sovietiniais metais sukurtuose darbuose. Krikščioniškosios kultūros fragmentai to laikotarpio paveiksluose būdavo įkūnyti liaudiškų skulptūrėlių pavidalais. Jų grožį dailininkas įvertino dar vaikystėje, namuose matydamas pagarbų tėvo, rašytojo ir diplomato, Jurgio Savickio santykį su „naiviais, bet rafinuotais liaudies meno šedevrais“. Liaudiškas statulėles vėliau rinko ir pats menininkas. XX a. 6–7 dešimtmetyje A. Savickas nutapė paveikslų ciklą „Lietuvių liaudies skulptūra. Natiurmortai“, kurį sudarė šešios nedidelės drobės. Tapydamas Smūtkelius, dailininkas išnaudojo tuo laiku pamėgtą pilkų atspalvių gamą, labai tikusią laiko apgludintų, polichromiją praradusių medinių skulptūrėlių grožiui atskleisti. Lietuvių liaudies menas A. Savickui visada buvo reikšmingas įkvėpimo šaltinis. Netgi įvairiausio turinio figūrinėse kompozicijose vaizduojamų žmonių siluetai neretai primena liaudiškas statulėles: figūros apibendrintos, kompaktiškos, veidų bruožai vos pažymėti, judesiai sąlygiški ir sustingę.

Teksto autorė Dalia Vasiliūnienė

Nurudinto muziejinio kolorito 6-ojo dešimtmečio tapybos kontekste šis paveikslas iš karto išsiskyrė spalvų deriniu – tamsūs medinių dievukų siluetai melsvai pilkame fone, nutapytame plačiais potėpiais, maišant dažus tiesiai ant drobės paviršiaus. Amžininkams turėjo imponuoti ir dominuojantis motyvas – kaimo meistrų sukurtos medinės krikščionių šventųjų skulptūrėlės. Ateizacijos vajus jas vis labiau stūmė iš natūralios aplinkos, muziejininkai ne visas spėdavo surinkti, tad miesto inteligentija „dievukus“ mielai priglausdavo savo butuose. Vaizdą, būdingą pasisekimą pelniusio, išsilavinusio, praeities vertybėms atidaus sovietinio menininko aplinkai, padeda kurti ir ant knygų krūvelės pastatyta sena bronzinė žvakidė.

Teksto autorė Giedrė Jankevičiūtė

Judaizmas ir krikščionybė. Nors krikščionybės šaknys glūdi judaizme, šiandien takoskyra tarp šių dviejų religijų ryški. Judaizmas bet kokį tikėjimą laiko paveikiu įrankiu, tad ir krikščionių maldos namai žydams yra daugiau nei tik pastatas. Tai vieta, kur krikščionybė apčiuopiama, o tikėjimas persmelkia bažnyčios sienas ir erdvę. Lygiai taip pat judaizmas mato ir savo tikėjimą, pasireiškiantį sinagogos erdvėje. Tad nuo viduramžių, ypač sustiprėjus krikščionių dailei, rabinų sutarimu, halacha draudžia žydams lankytis kitų tikėjimų maldos namuose net vien pasigrožėti architektūra ar meno kūriniais, nes, įėjęs į bažnyčią, tikintysis patiria krikščionybės įtaką. Kad ir kokia pasąmoninga ši patirtis būtų, ji nesuderinama su žydų tikėjimu ir praktika.

Jehudai Mejeriui Epšteinui didelį įspūdį paliko dar vaikystėje pamatytos krikščionių šventės. Nors dailininkas iš tėvo, Talmudo žinovo ir hebrajų kalbos mokytojo, paveldėjo gilias žydų šventraščių žinias ir puikiai išmanė halachą, jam nepavyko atsispirti pagundai drobėse įamžinti katalikų maldas bažnyčioje ar iškilmingą procesiją su nešamu kryžiumi, bažnyčios vėliavomis, žibintais, žvakėmis ir giesmėmis. Krikščioniškosios kultūros fragmentai būdingi ir Augustino Savicko XX a. 6–7 deš. sukurtam šešių nedidelių drobių ciklui „Lietuvių liaudies skulptūra. Natiurmortai“. Religinė tema čia įkūnyta liaudiškų skulptūrėlių – šventųjų, rūpintojėlių, nukryžiuotųjų ir Pietos – pavidalais.

Teksto autorė Vilma Gradinskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN DANGUS (2016). Sudarytoja Dalia Vasiliūnienė, tekstų autorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė, POZUOJANTYS DAIKTAI (2017). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė
Parodos: „Abstrakcija ir ekspresionizmas – dvi Vilniaus tapybos tradicijos“, 2009 m. liepos 4 – 31 d., Galerija ARKA, Vilnius; „Ne vien Dangus. Religinės dailės kūriniai iš Rolando Valiūno ir advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ kolekcijos“, 2016 m. gegužės 31–rugsėjo 24 d., Bažnytinio paveldo muziejus, Vilnius (kuratorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė)
© LATGA, Vilnius 2024

Religinė tema Augustino Savicko (1919–2012) tapyboje dažniau iškildavo vėlyvuoju gyvenimo laikotarpiu, bet kai kurių asociacijų būta ir sovietiniais metais sukurtuose darbuose. Krikščioniškosios kultūros fragmentai to laikotarpio paveiksluose būdavo įkūnyti liaudiškų skulptūrėlių pavidalais. Jų grožį dailininkas įvertino dar vaikystėje, namuose matydamas pagarbų tėvo, rašytojo ir diplomato, Jurgio Savickio santykį su „naiviais, bet rafinuotais liaudies meno šedevrais“. Liaudiškas statulėles vėliau rinko ir pats menininkas. XX a. 6–7 dešimtmetyje A. Savickas nutapė paveikslų ciklą „Lietuvių liaudies skulptūra. Natiurmortai“, kurį sudarė šešios nedidelės drobės. Tapydamas Smūtkelius, dailininkas išnaudojo tuo laiku pamėgtą pilkų atspalvių gamą, labai tikusią laiko apgludintų, polichromiją praradusių medinių skulptūrėlių grožiui atskleisti. Lietuvių liaudies menas A. Savickui visada buvo reikšmingas įkvėpimo šaltinis. Netgi įvairiausio turinio figūrinėse kompozicijose vaizduojamų žmonių siluetai neretai primena liaudiškas statulėles: figūros apibendrintos, kompaktiškos, veidų bruožai vos pažymėti, judesiai sąlygiški ir sustingę.

Teksto autorė Dalia Vasiliūnienė

Nurudinto muziejinio kolorito 6-ojo dešimtmečio tapybos kontekste šis paveikslas iš karto išsiskyrė spalvų deriniu – tamsūs medinių dievukų siluetai melsvai pilkame fone, nutapytame plačiais potėpiais, maišant dažus tiesiai ant drobės paviršiaus. Amžininkams turėjo imponuoti ir dominuojantis motyvas – kaimo meistrų sukurtos medinės krikščionių šventųjų skulptūrėlės. Ateizacijos vajus jas vis labiau stūmė iš natūralios aplinkos, muziejininkai ne visas spėdavo surinkti, tad miesto inteligentija „dievukus“ mielai priglausdavo savo butuose. Vaizdą, būdingą pasisekimą pelniusio, išsilavinusio, praeities vertybėms atidaus sovietinio menininko aplinkai, padeda kurti ir ant knygų krūvelės pastatyta sena bronzinė žvakidė.

Teksto autorė Giedrė Jankevičiūtė

Judaizmas ir krikščionybė. Nors krikščionybės šaknys glūdi judaizme, šiandien takoskyra tarp šių dviejų religijų ryški. Judaizmas bet kokį tikėjimą laiko paveikiu įrankiu, tad ir krikščionių maldos namai žydams yra daugiau nei tik pastatas. Tai vieta, kur krikščionybė apčiuopiama, o tikėjimas persmelkia bažnyčios sienas ir erdvę. Lygiai taip pat judaizmas mato ir savo tikėjimą, pasireiškiantį sinagogos erdvėje. Tad nuo viduramžių, ypač sustiprėjus krikščionių dailei, rabinų sutarimu, halacha draudžia žydams lankytis kitų tikėjimų maldos namuose net vien pasigrožėti architektūra ar meno kūriniais, nes, įėjęs į bažnyčią, tikintysis patiria krikščionybės įtaką. Kad ir kokia pasąmoninga ši patirtis būtų, ji nesuderinama su žydų tikėjimu ir praktika.

Jehudai Mejeriui Epšteinui didelį įspūdį paliko dar vaikystėje pamatytos krikščionių šventės. Nors dailininkas iš tėvo, Talmudo žinovo ir hebrajų kalbos mokytojo, paveldėjo gilias žydų šventraščių žinias ir puikiai išmanė halachą, jam nepavyko atsispirti pagundai drobėse įamžinti katalikų maldas bažnyčioje ar iškilmingą procesiją su nešamu kryžiumi, bažnyčios vėliavomis, žibintais, žvakėmis ir giesmėmis. Krikščioniškosios kultūros fragmentai būdingi ir Augustino Savicko XX a. 6–7 deš. sukurtam šešių nedidelių drobių ciklui „Lietuvių liaudies skulptūra. Natiurmortai“. Religinė tema čia įkūnyta liaudiškų skulptūrėlių – šventųjų, rūpintojėlių, nukryžiuotųjų ir Pietos – pavidalais.

Teksto autorė Vilma Gradinskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN DANGUS (2016). Sudarytoja Dalia Vasiliūnienė, tekstų autorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė, POZUOJANTYS DAIKTAI (2017). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė
Parodos: „Abstrakcija ir ekspresionizmas – dvi Vilniaus tapybos tradicijos“, 2009 m. liepos 4 – 31 d., Galerija ARKA, Vilnius; „Ne vien Dangus. Religinės dailės kūriniai iš Rolando Valiūno ir advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ kolekcijos“, 2016 m. gegužės 31–rugsėjo 24 d., Bažnytinio paveldo muziejus, Vilnius (kuratorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė)
© LATGA, Vilnius 2024