Stanislovas Augustas Poniatovskis

Pagal Aleksandrą Leserį (1814–1884).

Królowie polscy, wizerunki zebrane i rysowane przez Alexandra Lessera, objaśnione tekstem historycznym przez Juliana Bartoszewicza, Warszawa, 1860.

Paskutinio Abiejų Tautų Respublikos valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio portretas yra iš reprezentacinės „Lenkijos karalių“ portretų serijos, išleistos Varšuvoje 1857–1860 m.

Stanislovas Augustas Poniatovskis savo valdymo laikotarpiu (1764–1795) daug dėmesio skyrė menų puoselėjimui ir kolekcionavimui. Savo dvare Varšuvoje 1766 m. jis įsteigė karališkąją tapybos studiją, kuriai vadovavo italų kilmės dailininkas Marčelas Bačiarelis (1731–1818), taip pat prižiūrėjęs ir valdovo meno rinkinius. Valdovo pavedimu M. Bačiarelis tapė istorines scenas, puošė sienų tapyba rūmų sales, sukūrė Lenkijos karalių portretų ciklą. Portretai buvo pagrindinė jo kūrybos sritis – manoma, kad, neskaitant daugybės karališkosios šeimos bei didikų paveikslų, vien paties Stanislovo Augusto Poniatovskio portretų jis sukūrė daugiau nei trisdešimt. Tad paskutinio Respublikos valdovo ikonografija tikrai gausi. Kurdamas piešinį litografijai, dailininkas Aleksandras Leseris (1814–1884) kaip pirmavaizdžiu pasinaudojo 1768 m. Varšuvos karališkosios pilies Marmuriniam kambariui M. Bačiarelio nutapytu reprezentaciniu Stanislovo Augusto Poniatovskio portretu, kuriame valdovas pavaizduotas visu ūgiu, vilkintis karūnavimo apranga. Grafiniame portrete figūra vaizduojama iki pusės, su karūna ant galvos (M. Bačiarelio drobėje karūna nutapyta ant šalia stovinčio statelio).

Teksto autorė Rūta Janonienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė

Pagal Aleksandrą Leserį (1814–1884).

Królowie polscy, wizerunki zebrane i rysowane przez Alexandra Lessera, objaśnione tekstem historycznym przez Juliana Bartoszewicza, Warszawa, 1860.

Paskutinio Abiejų Tautų Respublikos valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio portretas yra iš reprezentacinės „Lenkijos karalių“ portretų serijos, išleistos Varšuvoje 1857–1860 m.

Stanislovas Augustas Poniatovskis savo valdymo laikotarpiu (1764–1795) daug dėmesio skyrė menų puoselėjimui ir kolekcionavimui. Savo dvare Varšuvoje 1766 m. jis įsteigė karališkąją tapybos studiją, kuriai vadovavo italų kilmės dailininkas Marčelas Bačiarelis (1731–1818), taip pat prižiūrėjęs ir valdovo meno rinkinius. Valdovo pavedimu M. Bačiarelis tapė istorines scenas, puošė sienų tapyba rūmų sales, sukūrė Lenkijos karalių portretų ciklą. Portretai buvo pagrindinė jo kūrybos sritis – manoma, kad, neskaitant daugybės karališkosios šeimos bei didikų paveikslų, vien paties Stanislovo Augusto Poniatovskio portretų jis sukūrė daugiau nei trisdešimt. Tad paskutinio Respublikos valdovo ikonografija tikrai gausi. Kurdamas piešinį litografijai, dailininkas Aleksandras Leseris (1814–1884) kaip pirmavaizdžiu pasinaudojo 1768 m. Varšuvos karališkosios pilies Marmuriniam kambariui M. Bačiarelio nutapytu reprezentaciniu Stanislovo Augusto Poniatovskio portretu, kuriame valdovas pavaizduotas visu ūgiu, vilkintis karūnavimo apranga. Grafiniame portrete figūra vaizduojama iki pusės, su karūna ant galvos (M. Bačiarelio drobėje karūna nutapyta ant šalia stovinčio statelio).

Teksto autorė Rūta Janonienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė