Šv. Mykolo bažnyčia

Valentas Romanovičius (1911–1945) tarpukariu daugiausia kūrė grafiką. Dar studijuodamas Stepono Batoro universiteto Dailės fakultete, akvatintos technika sukūrė seriją renesansinės Šv. Mykolo bažnyčios atvaizdų. Juose – pats pastatas, interjeras su bažnyčios fundatoriaus Leono Sapiegos sarkofagu, šventorius su kolonomis ir kiti fragmentai. Bažnyčios eksterjerą V. Romanovičius vaizdavo skirtingais rakursais. Viename estampe raižė bažnyčios fasadą su varpine, kitame – pastato šoną iš pietinės pusės. Dailininkas išgrynino trimatės architektūros formas ir panaudojo tolygų išskaidytą apšvietimą: estampe bažnyčia, medžiai, grindinys atrodo tarsi dekoracija ar maketas, iškirptas iš kartono, kur nėra dangaus, jokių gyvų, atsitiktinių aplinkos smulkmenų. Redukuota, išgryninta architektūrinio motyvo interpretacija suardo realybės įspūdį, sukuria keistą, metafizinę nuotaiką ir primena Naujojo daiktiškumo stilistiką, būdingą 4-ojo dešimtmečio Europos dailei. Šiandien Šv. Mykolo bažnyčioje veikia Bažnytinio paveldo muziejus.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA I (2014). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė
Parodos: „Vilnius. Topophilia. Vilniaus vaizdai iš advokatų kontoros "Ellex Valiunas" kolekcijos“, 2017 spalio 5 d. – lapkričio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius (kuratorė Laima Laučkaitė)

Valentas Romanovičius (1911–1945) tarpukariu daugiausia kūrė grafiką. Dar studijuodamas Stepono Batoro universiteto Dailės fakultete, akvatintos technika sukūrė seriją renesansinės Šv. Mykolo bažnyčios atvaizdų. Juose – pats pastatas, interjeras su bažnyčios fundatoriaus Leono Sapiegos sarkofagu, šventorius su kolonomis ir kiti fragmentai. Bažnyčios eksterjerą V. Romanovičius vaizdavo skirtingais rakursais. Viename estampe raižė bažnyčios fasadą su varpine, kitame – pastato šoną iš pietinės pusės. Dailininkas išgrynino trimatės architektūros formas ir panaudojo tolygų išskaidytą apšvietimą: estampe bažnyčia, medžiai, grindinys atrodo tarsi dekoracija ar maketas, iškirptas iš kartono, kur nėra dangaus, jokių gyvų, atsitiktinių aplinkos smulkmenų. Redukuota, išgryninta architektūrinio motyvo interpretacija suardo realybės įspūdį, sukuria keistą, metafizinę nuotaiką ir primena Naujojo daiktiškumo stilistiką, būdingą 4-ojo dešimtmečio Europos dailei. Šiandien Šv. Mykolo bažnyčioje veikia Bažnytinio paveldo muziejus.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA I (2014). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė
Parodos: „Vilnius. Topophilia. Vilniaus vaizdai iš advokatų kontoros "Ellex Valiunas" kolekcijos“, 2017 spalio 5 d. – lapkričio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius (kuratorė Laima Laučkaitė)