Šv. Barbora

Paveiksle nutapyta šv. Barbora – mergelė kankinė, atsisakiusi išsižadėti krikščionių tikėjimo, todėl tėvo perduota romėnų valdžiai, kankinta ir galiausiai nukirsdinta tėvo kardu. Šventoji vaizduojama paveikslo centre, vilkinti jos aukštą kilmę pabrėžiančiais puošniais rūbais ir vainikuota karūna. Rankose laiko pagrindinius savo atributus – kalaviją (jos mirties simbolį) ir kankinių simbolį palmės šakelę, o iškeltoje dešinėje – taurę su ostija. Pastarasis atributas yra išryškintas – tiek spalvomis, tiek ir kompozicija, todėl iškart krenta į akis. Liaudiškoje ikonografijoje įprasta pabrėžti pagrindinius atvaizdo dėmenis, šiuo atveju – taurę su ostija (Švč. Sakramento simbolį), nes šv. Barbora laikyta gelbėtoja nuo staigios mirties nepriėmus Švč. Sakramento. Fone nutapytas bokštas su trimis langais, primena legendą, kad tėvas, norėdamas apsaugoti dukrą nuo gerbėjų, uždarė ją į bokštą su dviem langais. Barbora ten būdama atsivertė į krikščionybę ir, tėvui nežinant, liepė iškirsti trečiąjį langą, siekdama taip parodyti savo naująjį tikėjimą – trys langai simbolizavo Švč. Trejybę.

Teksto autorė Skaidrė Urbonienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN DANGUS (2016). Sudarytoja Dalia Vasiliūnienė, tekstų autorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė
Parodos: „Ne vien Dangus. Religinės dailės kūriniai iš Rolando Valiūno ir advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ kolekcijos“, 2016 m. gegužės 31–rugsėjo 24 d., Bažnytinio paveldo muziejus, Vilnius (kuratorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė)

Paveiksle nutapyta šv. Barbora – mergelė kankinė, atsisakiusi išsižadėti krikščionių tikėjimo, todėl tėvo perduota romėnų valdžiai, kankinta ir galiausiai nukirsdinta tėvo kardu. Šventoji vaizduojama paveikslo centre, vilkinti jos aukštą kilmę pabrėžiančiais puošniais rūbais ir vainikuota karūna. Rankose laiko pagrindinius savo atributus – kalaviją (jos mirties simbolį) ir kankinių simbolį palmės šakelę, o iškeltoje dešinėje – taurę su ostija. Pastarasis atributas yra išryškintas – tiek spalvomis, tiek ir kompozicija, todėl iškart krenta į akis. Liaudiškoje ikonografijoje įprasta pabrėžti pagrindinius atvaizdo dėmenis, šiuo atveju – taurę su ostija (Švč. Sakramento simbolį), nes šv. Barbora laikyta gelbėtoja nuo staigios mirties nepriėmus Švč. Sakramento. Fone nutapytas bokštas su trimis langais, primena legendą, kad tėvas, norėdamas apsaugoti dukrą nuo gerbėjų, uždarė ją į bokštą su dviem langais. Barbora ten būdama atsivertė į krikščionybę ir, tėvui nežinant, liepė iškirsti trečiąjį langą, siekdama taip parodyti savo naująjį tikėjimą – trys langai simbolizavo Švč. Trejybę.

Teksto autorė Skaidrė Urbonienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN DANGUS (2016). Sudarytoja Dalia Vasiliūnienė, tekstų autorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė
Parodos: „Ne vien Dangus. Religinės dailės kūriniai iš Rolando Valiūno ir advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ kolekcijos“, 2016 m. gegužės 31–rugsėjo 24 d., Bažnytinio paveldo muziejus, Vilnius (kuratorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė)