Šv. Izidorius

Autorius:	Nežinomas autorius
Sukūrimo metai:	XIX a. pab.
Medžiaga:	medis
Technika:	drožyba, polichromija
Išmatavimai:	24.50 cm

Pagr. 10 × 8 × 1,5
Žemaitija

Žemaičio dievdirbio drožta skulptūrėlė vaizduoja žemdirbių, dirbamų laukų ir pasėlių globėją šv. Izidorių. Izidorius buvo ispanų šventasis (1070–1130), visą gyvenimą tarnavęs pas ūkininkus, buvęs labai pamaldus, pasižymėjęs artimo meilės darbais. Anot legendos, pamatęs Izidorių su žmona besimeldžiančius, o ne dirbančius, ūkio šeimininkas norėjo jį nubausti, tačiau nustebo išvydęs, kad vietoj Izidoriaus lauką aria angelas. Tokia scena dažna bažnytinėje dailėje, tačiau liaudies skulptūroje labai reta. Kolekcijoje yra viena klūpančio ir besimeldžiančio šv. Izidoriaus figūrėlė, o jaučiais ariančio angelo trūksta. Liaudies skulptūroje paplitusi sėjančio Izidoriaus figūra, kartais prie jos dar būdavo įkomponuojamas jaučiais ariantis angelas.

Kaip žemdirbių globėjas, šventasis buvo gerbiamas daugelyje šalių, jo vaizduosenoje atsispindėjo tenykštis valstiečių gyvenimas: to meto ir tos šalies valstiečių drabužiai, ūkio padargai. Aptariamoje skulptūroje jis atrodo kaip lietuvių valstietis – vilki trinyčiais, kelnės atraitotos, basas, su skrybėle, rankoje – pinta sėtuvė.

Teksto autorė Skaidrė Urbonienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN DANGUS (2016). Sudarytoja Dalia Vasiliūnienė, tekstų autorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė
Parodos: „Ne vien Dangus. Religinės dailės kūriniai iš Rolando Valiūno ir advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ kolekcijos“, 2016 m. gegužės 31–rugsėjo 24 d., Bažnytinio paveldo muziejus, Vilnius (kuratorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė)