Bažnytinėje tradicijoje nuo XV a. įsitvirtino romantiška legenda, kad šv. Jonas Nepomukas Bohemijos karaliaus Vaclovo IV nemalonę užsitraukė ir buvo nužudytas, nes neatskleidė neištikimybe įtariamos karalienės išpažinties paslapties. Šv. Jonas Nepomukas imtas gerbti kaip klausyklos paslapties saugotojas, jo kultas susijęs su Išpažinties sakramento išaukštinimu ir kunigo tarnystės reikšme. Religinėje XVIII–XIX a. aplinkoje šv. Jonas Nepomukas atitiko idealaus kunigo įvaizdį, tapo sektinu pavyzdžiu to meto dvasininkams. Lietuvoje gana reti, bet europietiškoje dailėje paplitę šventojo paveikslai, kuriuose jis vaizduojamas laikantis prie lūpų pirštą, simbolizuojantį išsaugotą išpažinties paslaptį. Paveikslo autorius siekė pabrėžti šį šventojo gerbimo aspektą, tačiau, matyt, netiksliai suprato tradicinėje šv. Jono Nepomuko ikonografijoje žinomą žvaigždžių apie jo galvą aureolės prasmę. Žvaigždžių turėtų būti tik penkios, nes, pasak legendos, būtent tiek jų sužibo virš upės toje vietoje, kur gulėjo nuskendusio kankinio kūnas.
Teksto autorė Dalia Vasiliūnienė
Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas
NE VIEN DANGUS (2016). Sudarytoja Dalia Vasiliūnienė, tekstų autorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė
Parodos: „Ne vien Dangus. Religinės dailės kūriniai iš Rolando Valiūno ir advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ kolekcijos“,
2016 m. gegužės
31–rugsėjo
24 d., Bažnytinio paveldo muziejus, Vilnius (kuratorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė)
