Šv. Jonas Nepomukas

Autorius:	Nežinomas autorius
Sukūrimo metai:	XIX a. II p.
Medžiaga:	medis
Technika:	drožyba, polichromija
Išmatavimai:	52 × 16 cm

Išraiškinga primityvios plastikos skulptūra vaizduoja čekų šventąjį Joną Nepomuką (apie 1340–1393), kurio kultą daugelyje šalių išplatino jėzuitai, kovodami su išpažintį neigusiu protestantizmu. Šventasis populiarus ne tik Čekijoje, bet ir Slovakijoje, Lenkijoje, Vokietijoje (Bavarijoje), Austrijoje, Slovėnijoje. Jis – vienas mėgstamiausių šventųjų globėjų lietuvių liaudies skulptūroje. Lietuvoje šventasis kaimo žmonių dažnai buvo švelniai vadinamas „Šventu Joneliu“ arba tiesiog „Joneliu“.

Nedaugelis liaudies skulptūrų iki mūsų dienų išliko nepažeistos, turinčios visus siužetą nurodančius atributus: vienoje rankoje kankinių simbolis palmės šakelė, kitoje – tikėjimo simbolis krucifiksas. Galvą juosiantis nimbas su penkiomis žvaigždutėmis įprasmina legendą, kad tiek žvaigždžių pasirodė upėje ten, kur šventasis nuskendo, ir tai padėjo surasti jo kūną. Tačiau ir be atributų jis atpažįstamas iš kanauninko aprangos (juoda sutana, balta kamža, stula, kapa ir biretas).

Šv. Jonas Nepomukas žuvo nustumtas nuo tilto į upę, todėl laikomas tiltų globėju, apsaugo nuo pavojaus paskęsti, potvynių. Lietuvos kaime taip pat įsigalėjo ši šv. Jono Nepomuko samprata: jis gerbtas kaip tiltų sargas, gelbėtojas nuo nelaimių prie vandens ar vandenyje, todėl paminklai su jo skulptūromis buvo statomi prie tiltų, upių, upelių, didesnių ar mažesnių vandens telkinių, griovių ar pažliugusių vietų.

Teksto autorė Skaidrė Urbonienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN DANGUS (2016). Sudarytoja Dalia Vasiliūnienė, tekstų autorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė
Parodos: „Ne vien Dangus. Religinės dailės kūriniai iš Rolando Valiūno ir advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ kolekcijos“, 2016 m. gegužės 31–rugsėjo 24 d., Bažnytinio paveldo muziejus, Vilnius (kuratorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė)