Šv. evangelistas Morkus

Renesansinė šv. Morkaus skulptūra netekusi savo pirminio pavidalo: praradusi kai kuriuos fragmentus, taip pat grunto ir polichromijos sluoksnį – drabužio klostėse galima aptikti tik mėlynų ir raudonų dažų likučių. Pagal formaliąsias savybes ji sietina su XV a. pab.–XVI a. I p. vokiškų kraštų (galimai Prūsijos) skulptūros mokykla. Kadaise ji buvo skirta drožyba papuoštam altoriaus retabului arba sakyklai. Šv. evangelistas Morkus nesunkiai atpažįstamas iš atributų – rankose laikomos knygos ir prie kojų prigludusios mažutės liūto figūrėlės. Visų keturių evangelistų simboliai – liūtas, angelas, jautis ir erelis – krikščioniškojoje tradicijoje suformuoti remiantis Senojo Testamento pranašo Ezekielio vizija, kurioje minimos keturios sparnuotos būtybės, kiekviena su keturiais veidais – žmogaus, liūto, jaučio ir erelio (Ez 1, 4–14), taip pat remtasi Apokalipsėje aprašomu regėjimu, kuriame figūruoja keturi į žmogų, liūtą, jautį ir erelį panašūs sparnuoti padarai, saugantys Viešpaties sostą (Apr 4, 6–8). Šias mistines būtybes Šventojo Rašto aiškintojai ilgainiui susiejo su evangelistais, taip įtvirtindami ir jų simbolius dailėje. Priekin akivaizdžiai atkištoje dešinėje rankoje šv. Morkus galėjo laikyti rašymo plunksną, bet galbūt aplūžusių pirštų trūkumas niveliuoja dar vieną retą šv. Morkų identifikuojantį požymį – nupjautą pirštą. XIII a. Jokūbo Voraginiečio „Aukso legendoje“ užrašyta šventojo gyvenimo istorija mini, kad kuklumu ir nuolankumu garsėjęs evangelistas Morkus „dėl didelio nusižeminimo“ nusipjovė nykštį, kad būtų laikomas netinkamu garbingoms kunigo pareigoms.

Teksto autorė Dalia Vasiliūnienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN DANGUS (2016). Sudarytoja Dalia Vasiliūnienė, tekstų autorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė
Parodos: „Ne vien Dangus. Religinės dailės kūriniai iš Rolando Valiūno ir advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ kolekcijos“, 2016 m. gegužės 31–rugsėjo 24 d., Bažnytinio paveldo muziejus, Vilnius (kuratorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė)

Renesansinė šv. Morkaus skulptūra netekusi savo pirminio pavidalo: praradusi kai kuriuos fragmentus, taip pat grunto ir polichromijos sluoksnį – drabužio klostėse galima aptikti tik mėlynų ir raudonų dažų likučių. Pagal formaliąsias savybes ji sietina su XV a. pab.–XVI a. I p. vokiškų kraštų (galimai Prūsijos) skulptūros mokykla. Kadaise ji buvo skirta drožyba papuoštam altoriaus retabului arba sakyklai. Šv. evangelistas Morkus nesunkiai atpažįstamas iš atributų – rankose laikomos knygos ir prie kojų prigludusios mažutės liūto figūrėlės. Visų keturių evangelistų simboliai – liūtas, angelas, jautis ir erelis – krikščioniškojoje tradicijoje suformuoti remiantis Senojo Testamento pranašo Ezekielio vizija, kurioje minimos keturios sparnuotos būtybės, kiekviena su keturiais veidais – žmogaus, liūto, jaučio ir erelio (Ez 1, 4–14), taip pat remtasi Apokalipsėje aprašomu regėjimu, kuriame figūruoja keturi į žmogų, liūtą, jautį ir erelį panašūs sparnuoti padarai, saugantys Viešpaties sostą (Apr 4, 6–8). Šias mistines būtybes Šventojo Rašto aiškintojai ilgainiui susiejo su evangelistais, taip įtvirtindami ir jų simbolius dailėje. Priekin akivaizdžiai atkištoje dešinėje rankoje šv. Morkus galėjo laikyti rašymo plunksną, bet galbūt aplūžusių pirštų trūkumas niveliuoja dar vieną retą šv. Morkų identifikuojantį požymį – nupjautą pirštą. XIII a. Jokūbo Voraginiečio „Aukso legendoje“ užrašyta šventojo gyvenimo istorija mini, kad kuklumu ir nuolankumu garsėjęs evangelistas Morkus „dėl didelio nusižeminimo“ nusipjovė nykštį, kad būtų laikomas netinkamu garbingoms kunigo pareigoms.

Teksto autorė Dalia Vasiliūnienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN DANGUS (2016). Sudarytoja Dalia Vasiliūnienė, tekstų autorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė
Parodos: „Ne vien Dangus. Religinės dailės kūriniai iš Rolando Valiūno ir advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ kolekcijos“, 2016 m. gegužės 31–rugsėjo 24 d., Bažnytinio paveldo muziejus, Vilnius (kuratorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė)