Šv. Ona, pati trečioji (recto). Šv. Joakimas (verso)
Autorius: |
Nežinomas autorius |
Sukūrimo metai: | XVIII a. 3-iasis ketv. |
Medžiaga: | skarda |
Technika: | aliejus |
Išmatavimai: | 67 × 45 cm |
Ant abiejų skardos pusių nutapytas paveikslas sukurtas procesijų altorėliui. Žaismingąjį rokoko stilių ir autoriaus meistriškumą liudija banguota paveikslo kontūro forma, ekspresyvus figūrų bei drabužių klosčių piešinys, lengva vibruojanti tapysena. Kompozicijoje Šv. Ona, pati trečioji nutapytos šv. Ona ir Švč. Mergelė Marija, globojančios ant Dievo Motinos kelių sėdintį Išganytoją. Kaip būdinga šios temos atvaizdams vėlyvuoju baroku, paveiksle šv. Onos figūra nėra akcentuota – spalva ir šviesa kaip svarbiausios išskirtos Dievo Motinos ir Jėzaus figūros. Kitoje paveikslo pusėje nutapytas šv. Onos sutuoktinis šv. Joakimas, laikantis du paaukoti skirtus balandžius. Balandžiais primenama apie jo išvarymą iš šventyklos – 20 metų palikuonių nesusilaukusi pora, vyriausiojo kunigo nuomone, nebuvo verta aukoti Dievui. Besisielojantis šv. Joakimas pasitraukė į dykumą melstis. Ten pasirodęs Viešpaties angelas pranešė jam apie būsimą dukters Marijos, Išganytojo Motinos, gimimą.
Procesijų altorėlio paveikslą galima sieti su bernardinų aplinka – lygiai tokios pačios kompozicijos šv. Onos atvaizdas yra Tytuvėnų vienuolyno bažnyčios altorėlyje, tik kitoje jo pusėje nutapytas šv. Pranciškus Asyžietis.
Teksto autorė Dalia Vasiliūnienė
Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN DANGUS (2016). Sudarytoja Dalia Vasiliūnienė, tekstų autorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė