Motina (Gailestingumas)

Trapią, retai naudojamą raižybos ant tušu padengto stiklo techniką Jonas Gintautas-Dzievaltovskis (1904–1980) panaudojo Šv. Petro ir Povilo bažnyčios skulptūriniam dekorui perteikti. Stiuko skulptūros, kurias XVII a. pabaigoje nulipdė italų baroko meistrai Pietro Perti ir Giovanni Galli, dengė visą bažnyčios interjerą. Bažnyčioje yra keturios puošnios koplyčios. Viena jų, skirta įtakingiausiam katalikų bažnyčios teologui šv. Augustinui, dekoruota keturiomis dorybių personifikacijomis, simbolizuojančiomis tvirtumą, teisingumą, susivaldymą ir gailestingumą. Bene žymiausia yra J. Gintautą-Dzievaltovskį patraukusi gailestingumo personifikacija, vaizduojanti motiną, žindančią kūdikį ir apsuptą angelų figūrų. Skulptūra keri švelniu jaunos moters veidu, meilia povyza, natūraliu įpynimu į gausią gėlių, kriauklių, vaisių ornamentiką, kompozicijos dinamika. Šoniniu apšvietimu ir kontrastinga šviesokaita kruopščiai modeliuotos trimatės formos rodo, kad vaizdas išraižytas pagal nuotrauką, tad šiame kūrinyje matome trigubą „meno apie meną“ atvejį: pasitelkus fotografijos meną, grafikos meno kūrinys vaizduoja skulptūros meno kūrinį.

Teksto autorė Laima Laučkaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA I (2014). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė, KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė
Parodos: „1918-1945 / Kaunas-Vilnius“, 2020 rugpjūčio 27 d. – 2021 rugpjūčio 21 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė.

Trapią, retai naudojamą raižybos ant tušu padengto stiklo techniką Jonas Gintautas-Dzievaltovskis (1904–1980) panaudojo Šv. Petro ir Povilo bažnyčios skulptūriniam dekorui perteikti. Stiuko skulptūros, kurias XVII a. pabaigoje nulipdė italų baroko meistrai Pietro Perti ir Giovanni Galli, dengė visą bažnyčios interjerą. Bažnyčioje yra keturios puošnios koplyčios. Viena jų, skirta įtakingiausiam katalikų bažnyčios teologui šv. Augustinui, dekoruota keturiomis dorybių personifikacijomis, simbolizuojančiomis tvirtumą, teisingumą, susivaldymą ir gailestingumą. Bene žymiausia yra J. Gintautą-Dzievaltovskį patraukusi gailestingumo personifikacija, vaizduojanti motiną, žindančią kūdikį ir apsuptą angelų figūrų. Skulptūra keri švelniu jaunos moters veidu, meilia povyza, natūraliu įpynimu į gausią gėlių, kriauklių, vaisių ornamentiką, kompozicijos dinamika. Šoniniu apšvietimu ir kontrastinga šviesokaita kruopščiai modeliuotos trimatės formos rodo, kad vaizdas išraižytas pagal nuotrauką, tad šiame kūrinyje matome trigubą „meno apie meną“ atvejį: pasitelkus fotografijos meną, grafikos meno kūrinys vaizduoja skulptūros meno kūrinį.

Teksto autorė Laima Laučkaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA I (2014). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė, KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė
Parodos: „1918-1945 / Kaunas-Vilnius“, 2020 rugpjūčio 27 d. – 2021 rugpjūčio 21 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė.