Šv. Pranciškus Asyžietis
Autorius: |
Nežinomas autorius |
Sukūrimo metai: | XVII a. |
Medžiaga: | medis |
Technika: | auksavimo likučiai, drožyba, polichromija |
Išmatavimai: | 114 cm |
Sprendžiant iš dydžio, išskobtos nugarinės pusės, frontalios kompozicijos ir tik priekyje buvusio auksavimo, skulptūra kažkada stovėjo gilioje altoriaus nišoje. Profesionali drožyba, gana tikslios proporcijos, bet gruboka, apibendrinta plastika byloja apie provincijos, galbūt Žemaitijos, dirbtuves. Figūra reprezentatyvi, veidas rimtas ir išraiškingas, žvilgsnis įdėmus. Šventojo priklausomybę pranciškonų vienuolijai išduoda trijų mazgų virve sujuostas abitas, tonzūra viršugalvyje ir nuleistoje rankoje laikomas rožinis. Panašu, kad skulptūra vaizduoja patį Pranciškonų ordino įkūrėją šv. Pranciškų Asyžietį (1181–1226), o demonstratyviai atkištoje rankoje anksčiau būta krucifikso. XVII a. kūriniuose šis šventasis paprastai matomas su nedidele barzdele, vienoje rankoje laikantis kryžių, kitoje – knygą arba rožinį. Šv. Pranciškaus ir kitų nužemintai „mažesniaisiais broliais“ pasivadinusių šventųjų pranciškonų atvaizdus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje išpopuliarino pati vienuolija, ypač jos observantiška (griežtesnės regulos) atšaka bernardinai, XVII a. visoje šalyje jau turėję keletą aktyviai veikusių vienuolynų.
Teksto autorė Dalia Vasiliūnienė
Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN DANGUS (2016). Sudarytoja Dalia Vasiliūnienė, tekstų autorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė UrbonienėParodos: „Ne vien Dangus. Religinės dailės kūriniai iš Rolando Valiūno ir advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ kolekcijos“, 2016 m. gegužės 31–rugsėjo 24 d., Bažnytinio paveldo muziejus, Vilnius (kuratorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė)