Šv. Veronika

Autorius:	Nežinomas autorius
Sukūrimo metai:	XIX a. pab. - XX a. pr.
Medžiaga:	medis
Technika:	polichromija
Išmatavimai:	41 cm

Žemaitija

Pasak legendos, kai Jėzus nešė kryžių į Golgotą ir suklupo, iš minios priėjusi moteris skepeta nušluostė prakaitą nuo Išganytojo veido. Skepetoje likęs Kristaus veido atspaudas vadinamas veraikonu (lot. vera icon – tikras atvaizdas). Iš to kilęs ir Veronikos vardas. Nuo VIII a. ši skepeta saugoma kaip relikvija, dabar ji yra Šv. Petro bazilikoje Romoje. Šv. Veronika laikoma skalbėjų ir fotografų globėja.

Šioje žemaičių dievdirbio išdrožtoje skulptūroje šventoji vaizduojama stovinti, rankose laikanti drobulę su Kristaus veido atspaudu, išdrožtu reljefiškai, vilkinti ilga suknele, galvą ir pečius gaubia mėlyna skraistė. Šv. Veronikos statulėlės nebuvo labai dažnos, matyt, jos buvo pasirenkamos kaip asmens globėjos atvaizdas. Be pavienių atvaizdų, liaudies skulptūroje Veronika vaizduojama ir Kryžiaus kelio šeštojoje stotyje Kristaus susitikimas su šv. Veronika.

Teksto autorė Skaidrė Urbonienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN DANGUS (2016). Sudarytoja Dalia Vasiliūnienė, tekstų autorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė
Parodos: „Ne vien Dangus. Religinės dailės kūriniai iš Rolando Valiūno ir advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ kolekcijos“, 2016 m. gegužės 31–rugsėjo 24 d., Bažnytinio paveldo muziejus, Vilnius (kuratorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė)