Tamsiaplaukės moters portretas

Žavios jaunos moters atvaizdas priklauso ankstyviesiems Stabrausko kūriniams, bet jis, be abejo, buvo sukurtas ne tik po dailininko studijų Peterburgo dailės akademijoje ir tobulinimosi Iljos Repino studijoje (ją lankė 1895 m.), bet ir po kelionės į Paryžių, kur praleido 1897–1898 metus. Modelio traktavimas ir tapybos maniera perteikia akademinio pasiruošimo įgūdžius, o kartu pranašauja naują dailininko kūrybos fazę, 1902 m. atvedusią jį į art nouveau dailės principus plėtojusios lenkų modernistų grupuotės Sztuka gretas. Tamsiaplaukės moters portretas buvo saugomas Stabrausko žmonos skulptorės Julijos Janiszewskos šeimos rinkinyje. Tai skatintų spėti, kad kūrinio modelis kažkuo susijęs su šia gimine. 1997 m. paveikslas buvo eksponuotas Stabrausko kūrybos parodoje Varšuvos Lazienkose ir reprodukuotas jos kataloge: Kazimierz Strabrowski 1869–1929. Kolekcja prac ze zbiorów prywatnych i Muzeum Narodowego w Warszawie, kat., sudaryt. L. Skalska-Miecik, K. Jerzmanowska, Warszawa, 1997, kat. nr. 2.

Teksto autorė Giedrė Jankevičiūtė

Portreto žanru Kazimieras Stabrauskas (1869–1929) ypač susidomėjo po 1894 m., studijuodamas Peterburgo dailės akademijoje pas žymų rusų portretinės tapybos meistrą Ilją Repiną (1844–1930). Viena pirmųjų K. Stabrausko modelių buvo sužadėtinė – tos pačios akademijos studentė skulptorė Julija Janišauskaitė (1869–1941), su kuria jis susituokė 1902 m. Yra tam tikra tikimybė, kad ir Tamsiaplaukės moters portretui pozavo būsimoji tapytojo žmona – portretas buvo ilgai saugomas J. Janišauskaitės-Stabrauskienės giminių rinkiniuose, be to, tarp pavaizduotos moters ir dailininko žmonos tikrai esama portretinio panašumo. Vis dėlto nuotaika ir charakterio išraiška šis atvaizdas gerokai skiriasi nuo kitų žinomų J. Janišauskaitės-Stabrauskienės portretų, tad neatmestina tikimybė, kad čia nutapyta kuri nors artima jos giminaitė.
Portrete juodais drabužiais vilkinti tamsiaplaukė pavaizduota didelio balto židinio fone. Visas kūrinys paremtas itin subtilia juodų ir pilkų tonų derme. Šviesus židinio rėmo trikampis tampa puikiu fonu moters galvutei. Paveikslo spalvinė kompozicija sutelkia žiūrovo žvilgsnį į veidą – tamsi kambario erdvė, blausi nesikūrenančio židinio pakuros ertmė ir juoda uždara suknelė aukšta apykakle įrėmina švelnų rausvą veido ovalą, tarsi spinduliuojantį šiluma ir šviesa. Portretas nutapytas realistiškai, jame jaučiamas dailininko siekis perteikti konkrečią emocinę būseną, nuotaiką, bet kartu tai ir apibendrintas moters, kaip namų jaukumo sergėtojos, paveikslas, kuriame galima įžvelgti ir simbolizmo apraiškų.

Teksto autorė Rūta Janonienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė
Parodos: „Kazimieras Stabrauskas – M. K. Čiurlionio mokytojas“, 2015 m. rugsėjo 24 d. – sausio 6 d., Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kaunas; „Priešaušris. Lietuvos dailė iki 1918 m.“ 2018 m. gegužės 10 d., - 2019 m. gegužės 31 d., Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (V. Putvinskio g. 55, Kaunas).  

Žavios jaunos moters atvaizdas priklauso ankstyviesiems Stabrausko kūriniams, bet jis, be abejo, buvo sukurtas ne tik po dailininko studijų Peterburgo dailės akademijoje ir tobulinimosi Iljos Repino studijoje (ją lankė 1895 m.), bet ir po kelionės į Paryžių, kur praleido 1897–1898 metus. Modelio traktavimas ir tapybos maniera perteikia akademinio pasiruošimo įgūdžius, o kartu pranašauja naują dailininko kūrybos fazę, 1902 m. atvedusią jį į art nouveau dailės principus plėtojusios lenkų modernistų grupuotės Sztuka gretas. Tamsiaplaukės moters portretas buvo saugomas Stabrausko žmonos skulptorės Julijos Janiszewskos šeimos rinkinyje. Tai skatintų spėti, kad kūrinio modelis kažkuo susijęs su šia gimine. 1997 m. paveikslas buvo eksponuotas Stabrausko kūrybos parodoje Varšuvos Lazienkose ir reprodukuotas jos kataloge: Kazimierz Strabrowski 1869–1929. Kolekcja prac ze zbiorów prywatnych i Muzeum Narodowego w Warszawie, kat., sudaryt. L. Skalska-Miecik, K. Jerzmanowska, Warszawa, 1997, kat. nr. 2.

Teksto autorė Giedrė Jankevičiūtė

Portreto žanru Kazimieras Stabrauskas (1869–1929) ypač susidomėjo po 1894 m., studijuodamas Peterburgo dailės akademijoje pas žymų rusų portretinės tapybos meistrą Ilją Repiną (1844–1930). Viena pirmųjų K. Stabrausko modelių buvo sužadėtinė – tos pačios akademijos studentė skulptorė Julija Janišauskaitė (1869–1941), su kuria jis susituokė 1902 m. Yra tam tikra tikimybė, kad ir Tamsiaplaukės moters portretui pozavo būsimoji tapytojo žmona – portretas buvo ilgai saugomas J. Janišauskaitės-Stabrauskienės giminių rinkiniuose, be to, tarp pavaizduotos moters ir dailininko žmonos tikrai esama portretinio panašumo. Vis dėlto nuotaika ir charakterio išraiška šis atvaizdas gerokai skiriasi nuo kitų žinomų J. Janišauskaitės-Stabrauskienės portretų, tad neatmestina tikimybė, kad čia nutapyta kuri nors artima jos giminaitė.
Portrete juodais drabužiais vilkinti tamsiaplaukė pavaizduota didelio balto židinio fone. Visas kūrinys paremtas itin subtilia juodų ir pilkų tonų derme. Šviesus židinio rėmo trikampis tampa puikiu fonu moters galvutei. Paveikslo spalvinė kompozicija sutelkia žiūrovo žvilgsnį į veidą – tamsi kambario erdvė, blausi nesikūrenančio židinio pakuros ertmė ir juoda uždara suknelė aukšta apykakle įrėmina švelnų rausvą veido ovalą, tarsi spinduliuojantį šiluma ir šviesa. Portretas nutapytas realistiškai, jame jaučiamas dailininko siekis perteikti konkrečią emocinę būseną, nuotaiką, bet kartu tai ir apibendrintas moters, kaip namų jaukumo sergėtojos, paveikslas, kuriame galima įžvelgti ir simbolizmo apraiškų.

Teksto autorė Rūta Janonienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė
Parodos: „Kazimieras Stabrauskas – M. K. Čiurlionio mokytojas“, 2015 m. rugsėjo 24 d. – sausio 6 d., Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kaunas; „Priešaušris. Lietuvos dailė iki 1918 m.“ 2018 m. gegužės 10 d., - 2019 m. gegužės 31 d., Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (V. Putvinskio g. 55, Kaunas).