Vėtrungė

Teodoras Kazimieras Valaitis (1934–1974) XX a. 7-ojo ir 8-ojo dešimtmečių sandūroje praplėtė dekoratyvinės skulptūros sampratą. Jo darbai labiau nei kitų susiję su aplinka, architektūra ir vartotojais. Vieninteliai oficialūs dailininko kūriniai buvo valdžios užsakytos viešajam interjerui, eksterjerui ar SSRS paviljonų ekspozicijoms papuošti dekoratyvinės skulptūros. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje menininkas susidomėjo sugeometrintų stabilių ir mobilių konstrukcijų kūrimu. Šios dekoratyvinės kompozicijos, „architektūros priedai“ sovietmečiu galėjo atsirasti ir egzistuoti tik architektūros šešėlyje. Valaičiui architektūra buvo labai svarbi, kurdamas interjerui skirtus objektus ir „Vėtrungę“, jis nepaprastai rūpinosi harmoninga jų integracija į architektūrą. Dailėtyrininkė Erika Grigoravičienė teigia: „1973 m. Lazdynuose pastatyta iš vario skardos išpjaustyta abstrakti minimalistinė Vėtrungė buvo ne tik pirmoji Lietuvoje abstrakti ir kinetinė skulptūra, bet ir puikus ezopinio kalbėjimo pavyzdys. Ji ėmė rodyti vėjo kryptį, paties vėjo jėgos veikiama, o Lietuvoje vėjai juk dažniausiai pučia iš vakarų.“* Ši erdvinė konstrukcija buvo labiausiai menininko vardą išgarsinęs kūrinys, pastatytas likus metams iki tragiškos žūties. „Vėtrungės“ modelis – iš geležies, beveik identiškas pastatytam Lazdynuose: tai iš sugeometrintų organinių formų tarsi modulių sunarstyta ritmiška konstrukcija, būdinga vėlyvajai skulptoriaus kūrybai. Vienintelis skirtumas, be atlikimo medžiagos, – viešojoje erdvėje stovinčios vėtrungės rodyklės ir pagrindo susikirtimo taškas grakštesnis, papildytas išlenkta plokštuma, pabrėžiančia vėtrungės biomorfiškumą.

Teksto autorė Jurgita Ludavičienė

* 78-desimtmetis/79476">http://www.mmcentras.lt/kulturos-istorija/kulturos-istorija/daile/skulptura/paminklai-idejoms-zmonems-formoms-xx-a-78-desimtmetis/79476.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas MEDŽIAGINIS MENAS. Sudarytoja ir tekstų autorė Jurgita Ludavičienė
Parodos: „Teodoras Kazimieras Valaitis. 1934-1974", 2014 m. lapkričio 14 d. – 2015 m. vasario 1 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius; „Laisvėje ir nelaisvėje. Lietuvos dailė 1945-1990“, 2021 rugsėjo 9 d. – 2022 balandžio 30 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė; „Vilniaus laikas“, 2023 birželis – 2024 gegužė, Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Ieva Burbaitė ir Emilija Vanagaitė; „Geležinis Vilnius“, 2024 gruodžio 13 – 2025 kovo 16, LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejus (Arsenalo g. 3A, Vilnius). Kuratorė Jurgita Ludavičienė.
© VŠĮ „Lietuvos dailės fondas“

Teodoras Kazimieras Valaitis (1934–1974) XX a. 7-ojo ir 8-ojo dešimtmečių sandūroje praplėtė dekoratyvinės skulptūros sampratą. Jo darbai labiau nei kitų susiję su aplinka, architektūra ir vartotojais. Vieninteliai oficialūs dailininko kūriniai buvo valdžios užsakytos viešajam interjerui, eksterjerui ar SSRS paviljonų ekspozicijoms papuošti dekoratyvinės skulptūros. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje menininkas susidomėjo sugeometrintų stabilių ir mobilių konstrukcijų kūrimu. Šios dekoratyvinės kompozicijos, „architektūros priedai“ sovietmečiu galėjo atsirasti ir egzistuoti tik architektūros šešėlyje. Valaičiui architektūra buvo labai svarbi, kurdamas interjerui skirtus objektus ir „Vėtrungę“, jis nepaprastai rūpinosi harmoninga jų integracija į architektūrą. Dailėtyrininkė Erika Grigoravičienė teigia: „1973 m. Lazdynuose pastatyta iš vario skardos išpjaustyta abstrakti minimalistinė Vėtrungė buvo ne tik pirmoji Lietuvoje abstrakti ir kinetinė skulptūra, bet ir puikus ezopinio kalbėjimo pavyzdys. Ji ėmė rodyti vėjo kryptį, paties vėjo jėgos veikiama, o Lietuvoje vėjai juk dažniausiai pučia iš vakarų.“* Ši erdvinė konstrukcija buvo labiausiai menininko vardą išgarsinęs kūrinys, pastatytas likus metams iki tragiškos žūties. „Vėtrungės“ modelis – iš geležies, beveik identiškas pastatytam Lazdynuose: tai iš sugeometrintų organinių formų tarsi modulių sunarstyta ritmiška konstrukcija, būdinga vėlyvajai skulptoriaus kūrybai. Vienintelis skirtumas, be atlikimo medžiagos, – viešojoje erdvėje stovinčios vėtrungės rodyklės ir pagrindo susikirtimo taškas grakštesnis, papildytas išlenkta plokštuma, pabrėžiančia vėtrungės biomorfiškumą.

Teksto autorė Jurgita Ludavičienė

* 78-desimtmetis/79476">http://www.mmcentras.lt/kulturos-istorija/kulturos-istorija/daile/skulptura/paminklai-idejoms-zmonems-formoms-xx-a-78-desimtmetis/79476.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas MEDŽIAGINIS MENAS. Sudarytoja ir tekstų autorė Jurgita Ludavičienė
Parodos: „Teodoras Kazimieras Valaitis. 1934-1974", 2014 m. lapkričio 14 d. – 2015 m. vasario 1 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius; „Laisvėje ir nelaisvėje. Lietuvos dailė 1945-1990“, 2021 rugsėjo 9 d. – 2022 balandžio 30 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė; „Vilniaus laikas“, 2023 birželis – 2024 gegužė, Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Ieva Burbaitė ir Emilija Vanagaitė; „Geležinis Vilnius“, 2024 gruodžio 13 – 2025 kovo 16, LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejus (Arsenalo g. 3A, Vilnius). Kuratorė Jurgita Ludavičienė.
© VŠĮ „Lietuvos dailės fondas“