Vilniaus miesto magistrato maisto kortelė (1)

Lenkiškoji simbolika, reprezentuojanti miestą, taip pat varijuoja panašiais simboliais kaip ir lietuviškoji, tik, žinoma, greta Gedimino pilies ar Aušros vartų komponuojami jau ne Gediminaičių stulpai, o Lenkijos herbinis erelis. Oficiozinėje tarpukario Lenkijos dailėje su Vilniaus įvaizdžiu susijusios kelios vyraujančios temos. Vaivadijos centras Vilnius vaizduojamas kaip vienas iš lenkiškajai tapatybei kertinių miestų. Pavyzdžiui, Ferdinando Ruščicas (1870–1936) projektuotose maisto kortelėse Vilniaus herbas komponuojamas greta Lenkijos erelio ir kitų miestų herbų. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas šiuo atveju matomas kaip integrali lenkiškosios kultūros dalis. Kortelėse greta herbinių simbolių vaizduojamos ir žymios istorinės asmenybės, prisidėjusios prie lenkiškosios kultūros, Vilniaus miesto bei pačios Lenkijos klestėjimo. Tokiu būdu pabrėžiamas miesto, puoselėjančio istoriją ir tradicijas, įvaizdis. Tiesa, maisto kortelių dizainą galima vertinti ir kaip nestabilios politinės padėties atspindį, greta Lenkijos miestų herbų 1919 m. buvo įkomponuotas ir Kauno simbolis tauras.

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė
Parodos: „1918-1945 / Kaunas-Vilnius“, 2020 rugpjūčio 27 d. – 2021 rugpjūčio 21 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė.

Lenkiškoji simbolika, reprezentuojanti miestą, taip pat varijuoja panašiais simboliais kaip ir lietuviškoji, tik, žinoma, greta Gedimino pilies ar Aušros vartų komponuojami jau ne Gediminaičių stulpai, o Lenkijos herbinis erelis. Oficiozinėje tarpukario Lenkijos dailėje su Vilniaus įvaizdžiu susijusios kelios vyraujančios temos. Vaivadijos centras Vilnius vaizduojamas kaip vienas iš lenkiškajai tapatybei kertinių miestų. Pavyzdžiui, Ferdinando Ruščicas (1870–1936) projektuotose maisto kortelėse Vilniaus herbas komponuojamas greta Lenkijos erelio ir kitų miestų herbų. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas šiuo atveju matomas kaip integrali lenkiškosios kultūros dalis. Kortelėse greta herbinių simbolių vaizduojamos ir žymios istorinės asmenybės, prisidėjusios prie lenkiškosios kultūros, Vilniaus miesto bei pačios Lenkijos klestėjimo. Tokiu būdu pabrėžiamas miesto, puoselėjančio istoriją ir tradicijas, įvaizdis. Tiesa, maisto kortelių dizainą galima vertinti ir kaip nestabilios politinės padėties atspindį, greta Lenkijos miestų herbų 1919 m. buvo įkomponuotas ir Kauno simbolis tauras.

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė
Parodos: „1918-1945 / Kaunas-Vilnius“, 2020 rugpjūčio 27 d. – 2021 rugpjūčio 21 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė.