Vilniaus senamiestis

Jonas Čeponis (1926–2003) taip pat priklauso koloristinei lietuvių tapybos mokyklai. Baigęs LSSR valstybinį dailės institutą, kaip menininkas, jis susiformavo ne iš karto – individualų stilių pamažu surado 7-ajame XX a. dešimtmetyje. J. Čeponio Vilniaus paveikslai visada paremti konkrečių vietų vaizdais, tačiau smarkiai transformuoti. Vilniaus senamiesčio motyvo referencijas sunku, bet įmanoma atpažinti – tai vaizdas nuo Lapų gatvės pusės. Paveikslo viršuje matyti Šv. Teresės bažnyčios užpakalinis frontonas su varpinės bokštu ir siauri Švč. Trejybės bazilijonų bažnyčios bokšteliai. Architektūriniai pavidalai visiškai supaprastinti, jų barokas niveliuotas. Iš lietuvių tapytojų J. Čeponį išskiria ryškus, beveik fovistinis koloritas, suteikiantis kūriniams stipraus emocingumo. Dailininkas laisvai elgiasi su tikrovės spalvomis, bažnyčios sienas ir varpinę dažo raudonai, bokštus – geltonai ir žaliai, kupolus – violetiškai ir mėlynai, priversdamas senamiestį trykšti džiugiomis spalvomis, kurių intensyvumą kiek pristabdo rudai žalsvų tonų žemė ir dangus.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA I (2014). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė
Parodos: „Abstrakcija ir ekspresionizmas – dvi Vilniaus tapybos tradicijos“, 2009 m. liepos 4 – 31 d., Galerija ARKA, Vilnius; „Jonas Čeponis: spalvingas žvilgsnis į pasaulį“, 2016 m. balandžio 8 d. – gegužės 22 d., Radvilų rūmų muziejus, Vilnius (kuratorė – Nijolė Nevčesauskienė); „Vilnius. Topophilia. Vilniaus vaizdai iš advokatų kontoros "Ellex Valiunas" kolekcijos“, 2017 spalio 5 d. – lapkričio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius (kuratorė Laima Laučkaitė)
© LATGA, Vilnius 2024

Jonas Čeponis (1926–2003) taip pat priklauso koloristinei lietuvių tapybos mokyklai. Baigęs LSSR valstybinį dailės institutą, kaip menininkas, jis susiformavo ne iš karto – individualų stilių pamažu surado 7-ajame XX a. dešimtmetyje. J. Čeponio Vilniaus paveikslai visada paremti konkrečių vietų vaizdais, tačiau smarkiai transformuoti. Vilniaus senamiesčio motyvo referencijas sunku, bet įmanoma atpažinti – tai vaizdas nuo Lapų gatvės pusės. Paveikslo viršuje matyti Šv. Teresės bažnyčios užpakalinis frontonas su varpinės bokštu ir siauri Švč. Trejybės bazilijonų bažnyčios bokšteliai. Architektūriniai pavidalai visiškai supaprastinti, jų barokas niveliuotas. Iš lietuvių tapytojų J. Čeponį išskiria ryškus, beveik fovistinis koloritas, suteikiantis kūriniams stipraus emocingumo. Dailininkas laisvai elgiasi su tikrovės spalvomis, bažnyčios sienas ir varpinę dažo raudonai, bokštus – geltonai ir žaliai, kupolus – violetiškai ir mėlynai, priversdamas senamiestį trykšti džiugiomis spalvomis, kurių intensyvumą kiek pristabdo rudai žalsvų tonų žemė ir dangus.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA I (2014). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė
Parodos: „Abstrakcija ir ekspresionizmas – dvi Vilniaus tapybos tradicijos“, 2009 m. liepos 4 – 31 d., Galerija ARKA, Vilnius; „Jonas Čeponis: spalvingas žvilgsnis į pasaulį“, 2016 m. balandžio 8 d. – gegužės 22 d., Radvilų rūmų muziejus, Vilnius (kuratorė – Nijolė Nevčesauskienė); „Vilnius. Topophilia. Vilniaus vaizdai iš advokatų kontoros "Ellex Valiunas" kolekcijos“, 2017 spalio 5 d. – lapkričio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius (kuratorė Laima Laučkaitė)
© LATGA, Vilnius 2024