Vilnios vingis

Nepakartojama senamiesčio panorama atsiveria nuo Užupio laiptų, šiandien vadinamų Jono Meko skersvėjų taku. Šią vietą dailininkai mėgo nuo seno, ne veltui namuose prie šių laiptų tarpukariu įsikūrė Vilniaus praeities gerbėjas, jo kultūros puoselėtojas tapytojas Ferdinandas Ruščicas. Pro savo namų langus jis kasdien matė nuostabų reginį: Vilnios upę, Bernardinų sodą bei Šv. Onos, Bernardinų, Šv. Mykolo ir Šv. Jonų bažnyčių paradą. Šią panoramą iš natūros realistiškai nutapė Vaclovas Gražėnas (g. 1931). Jis studijavo tapybą LSSR valstybiniame dailės institute ir Vilnios vingio peizažą sukūrė 1956 m., būdamas studentu. Panorama primena, kaip Vilnios pakrantės atrodė prieš pusę šimtmečio, kol nebuvo užaugusios medžių tankme, paslėpusia upės krantus. Piešinys kruopštus, nužymėtos detalės – net kryžiai virš bažnyčių, kuriuos sovietmečiu, kai tikėjimas buvo persekiojamas, tapyti buvo pavojinga. V. Gražėnas pasirinko melancholišką pavakario metą, kai miesto spalvos blykšta šaltame šešėlyje, o vakarinė saulė nuauksina dangų.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA I (2014). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė
Parodos: “Vilnius. Topophilia. Views of Vilnius from the collection of the law firm Ellex Valiunas”, 5 October – 26 November 2017, National Gallery of Art, Vilnius (curator Laima Laučkaitė)

Nepakartojama senamiesčio panorama atsiveria nuo Užupio laiptų, šiandien vadinamų Jono Meko skersvėjų taku. Šią vietą dailininkai mėgo nuo seno, ne veltui namuose prie šių laiptų tarpukariu įsikūrė Vilniaus praeities gerbėjas, jo kultūros puoselėtojas tapytojas Ferdinandas Ruščicas. Pro savo namų langus jis kasdien matė nuostabų reginį: Vilnios upę, Bernardinų sodą bei Šv. Onos, Bernardinų, Šv. Mykolo ir Šv. Jonų bažnyčių paradą. Šią panoramą iš natūros realistiškai nutapė Vaclovas Gražėnas (g. 1931). Jis studijavo tapybą LSSR valstybiniame dailės institute ir Vilnios vingio peizažą sukūrė 1956 m., būdamas studentu. Panorama primena, kaip Vilnios pakrantės atrodė prieš pusę šimtmečio, kol nebuvo užaugusios medžių tankme, paslėpusia upės krantus. Piešinys kruopštus, nužymėtos detalės – net kryžiai virš bažnyčių, kuriuos sovietmečiu, kai tikėjimas buvo persekiojamas, tapyti buvo pavojinga. V. Gražėnas pasirinko melancholišką pavakario metą, kai miesto spalvos blykšta šaltame šešėlyje, o vakarinė saulė nuauksina dangų.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA I (2014). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė
Parodos: “Vilnius. Topophilia. Views of Vilnius from the collection of the law firm Ellex Valiunas”, 5 October – 26 November 2017, National Gallery of Art, Vilnius (curator Laima Laučkaitė)