Krokuvos dailininkas Ignacas Pinkas (1888–1935) pirmą sykį Vilnių aplankė 1919 m. pavasarį. Jis atvyko kartu su lenkų legionais atkovoti miesto iš bolševikų. I. Pinkas studijavo Krokuvos dailės akademijoje, tačiau Pirmasis pasaulinis karas įtraukė jį į savo sūkurį. Patriotiškai nusiteikęs jaunuolis įstojo į Juzefo Pilsudskio lenkų legionus, juose kovėsi, buvo paimtas į Austrijos-Vengrijos armijos nelaisvę. Tarpukariu gyveno Krokuvoje, 3-iajame dešimtmetyje keliavo po senuosius Vidurio Europos miestus – Prahą, Varšuvą, Lvovą, Vilnių ir tapė nuotaikingus architektūros motyvus. Ankstyvą 1919 m. pavasarį I. Pinkas pradėjo tapyti Vilniaus peizažą nuo Vilnios kranto ties Užupio gatvės namu nr. 36. Horizontalus paveikslas apima plačią panoramą nuo Skaisčiausiosios Dievo Motinos cerkvės ir ilgo Malūnų gatvės namo mėlynu stogu kairėje iki Bernardinų bažnyčios dešinėje, apačioje driekiasi upė. Dailininką sužavėjo gaivus pavasarėjančio miesto peizažas su neištirpusiais sniego plotais, ryškiais mėlyno kobalto šešėliais, ultramarino dangumi. Protrapias krūmų šakeles pirmame plane persišviečia miesto tolumos. Darbas liko nebaigtas, tačiau eskiziškas piešinys, neužtapytos vietos, minimalistinė raiška suteikia darbui skaidrumo ir suartina jį su japonų tapybos ant šilko non finito estetika.
Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas
VILNIUS. TOPOPHILIA I (2014). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė
Parodos: „Vilniaus laikas“,
2023 birželio
5 –
2024 gegužės
1 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g.
40, Vilnius). Kuratorės Ieva Burbaitė ir Emilija Vanagaitė.
