KRASZEWSKI JÓZEF IGNACY, WILNO OD POCZĄTKÓW JEGO DO ROKU 1750, T. 1–4, WILNO, 1840–1842.
Litografija pagal Juozapą Ignacą Kraševskį.
Juozapas Ignacas Kraševskis „Vilnius nuo jo pradžios iki 1750 metų“, III t., 1841.
Trečiąjį Vilniaus istorijos tomą J. I. Kraševskis skyrė teisiniam, ūkiniam miesto funkcionavimui, svarbiausiems pastatams. Jis pasakojo ir apie miestą juosusią gynybinę sieną, o J. Ozemblovskis pavaizdavo keletą miesto sienos vartų. Vienoje iliustracijoje – Pilies vartai, vedę iš Valdovų rūmų į Pilies gatvę; greta jų – Vyriausiasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tribunolas. Šie statiniai buvo nugriauti 1836 m., kai greta katedros carinė valdžia įrengė esplanadą. Aušros vartams su stebuklinguoju Švč. Mergelės Marijos paveikslu pasisekė labiau. 1828–1829 m. architektas Karolis Podčašinskis perstatė vartų koplyčią bei šoninę galeriją klasicizmo stiliumi. Litografijoje ir pavaizduotas naujasis, tais laikais modernus vartų rūbas.
Teksto autorė Laima Laučkaitė.
Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas
VILNIUS. TOPOPHILIA II (2015). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė,
RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė
