Vilnius. Didžioji gatvė

Vytautas Mackevičius (1911–1991) Kauno meno mokykloje tapybos mokėsi pas Petrą Kalpoką, Vladą Didžioką, 1938–1939 m. tobulinosi Paryžiuje. Dar studijuodamas įsijungė į kairuolišką veiklą, 1940–1941 m. sovietinėje Lietuvoje dirbo Meno reikalų valdybos inspektoriumi. Vokiečių okupacijos metais, rizikuodamas būti demaskuotas už sovietinę praeitį, gyveno Vilniuje. Karo metu sukūrė Vilniaus miesto peizažų, tik, kad būtų mažiau pastebimas, tapė juos žiūrėdamas pro pažįstamų žmonių namų langus. Paveikslą Vilnius. Didžioji gatvė V. Mackevičius nutapė kolegos tapytojo Adolfo Valeškos studijoje Vokiečių gatvėje. 1940–1944 m. A. Valeška vadovavo Vilniaus dailės muziejui, įsikūrusiam Rotušėje, ir gyveno bei kūrė greta jos esančioje studijoje. Melsvų šešėlių ir apšviestos aikštės pusės kontrastas, virpanti atmosfera primena apie impresionistines V. Mackevičiaus pamokas. Paveikslas perteikia karo metų Vilnių, nykią erdvę, ištuštėjusią, apsnigtą gatvės aikštę prieš Rotušę. Nejaukią nuotaiką dar labiau sustiprina šaltas melsvas paveikslo koloritas.

Teksto autorė Laima Laučkaitė

Karo metų Vilnius dailės kūriniuose dažnai matomas pro langus. Nacių okupacijos laikotarpiu uždraudus tapyti gatvėse, menininkai, ieškodami išeities, miesto vaizdus fiksuodavo ir būdami saugiose asmeninėse erdvėse: savo ar draugų namuose, darbo kabinetuose, studijose. Vienas iš meno gyvenimo centrų to meto Vilniuje buvo Adolfo Valeškos (1905–1994) vadovaujamas rotušėje įsikūręs Vilniaus dailės muziejus. Prieš atsikraustydamas į atgautąją sostinę 1939 m., A. Valeška buvo Bažnytinio meno muziejaus Kaune direktorius, rinko tautodailės kūrinius. Paveiksle Vilnius pro muziejaus langą matomas ne tik urbanistinis Rotušės aikštės peizažas, bet ir dailininkui svarbūs kultūriniai lietuvybės simboliai – liaudies meistrų darbo Dievo Motinos skulptūra bei tautiniais raštais margintas audinys.

Miestą pro langus tapė ir Vytautas Mackevičius (1911–1991), tiesa, dėl kiek kitokių priežasčių. 1940–1941 m. sovietinėje Lietuvoje dailininkas dirbo Meno reikalų valdybos inspektoriumi, taigi per nacių okupaciją stengėsi neatkreipti į save dėmesio ir Rotušės aikštę nutapė būdamas A. Valeškos studijoje greta muziejaus.

A. Valeškos vadovaujamoje įstaigoje fondų saugotoju dirbo ir Algirdas Petrulis (1915–2010). Pro muziejaus langą nutapyta Vokiečių gatvė Vilniuje – jau istorija tapęs vaizdas, fiksuojantis per karą ir sovietinės okupacijos metais sugriautą sostinės senamiesčio dalį.

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA I (2014). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė, KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė
Parodos: „Vilnius. Topophilia. Vilniaus vaizdai iš advokatų kontoros "Ellex Valiunas" kolekcijos“, 2017 spalio 5 d. – lapkričio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius. Kuratorė Laima Laučkaitė; „Žvilgsnis į Lietuvos dailės istoriją nuo Užupio“, 2018 m. rugpjūčio 30 d. – 2019 m. birželio 1 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorė Giedrė Jankevičiūtė. „Didžioji gatvė“, 2019 m. rugsėjo 26 d. – 2020 m. sausio 12 d., Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4, Vilnius). Kuratoriai: Margarita Matulytė (projekto vadovė), Justina Augustytė, Donatas Snarskis.

Vytautas Mackevičius (1911–1991) Kauno meno mokykloje tapybos mokėsi pas Petrą Kalpoką, Vladą Didžioką, 1938–1939 m. tobulinosi Paryžiuje. Dar studijuodamas įsijungė į kairuolišką veiklą, 1940–1941 m. sovietinėje Lietuvoje dirbo Meno reikalų valdybos inspektoriumi. Vokiečių okupacijos metais, rizikuodamas būti demaskuotas už sovietinę praeitį, gyveno Vilniuje. Karo metu sukūrė Vilniaus miesto peizažų, tik, kad būtų mažiau pastebimas, tapė juos žiūrėdamas pro pažįstamų žmonių namų langus. Paveikslą Vilnius. Didžioji gatvė V. Mackevičius nutapė kolegos tapytojo Adolfo Valeškos studijoje Vokiečių gatvėje. 1940–1944 m. A. Valeška vadovavo Vilniaus dailės muziejui, įsikūrusiam Rotušėje, ir gyveno bei kūrė greta jos esančioje studijoje. Melsvų šešėlių ir apšviestos aikštės pusės kontrastas, virpanti atmosfera primena apie impresionistines V. Mackevičiaus pamokas. Paveikslas perteikia karo metų Vilnių, nykią erdvę, ištuštėjusią, apsnigtą gatvės aikštę prieš Rotušę. Nejaukią nuotaiką dar labiau sustiprina šaltas melsvas paveikslo koloritas.

Teksto autorė Laima Laučkaitė

Karo metų Vilnius dailės kūriniuose dažnai matomas pro langus. Nacių okupacijos laikotarpiu uždraudus tapyti gatvėse, menininkai, ieškodami išeities, miesto vaizdus fiksuodavo ir būdami saugiose asmeninėse erdvėse: savo ar draugų namuose, darbo kabinetuose, studijose. Vienas iš meno gyvenimo centrų to meto Vilniuje buvo Adolfo Valeškos (1905–1994) vadovaujamas rotušėje įsikūręs Vilniaus dailės muziejus. Prieš atsikraustydamas į atgautąją sostinę 1939 m., A. Valeška buvo Bažnytinio meno muziejaus Kaune direktorius, rinko tautodailės kūrinius. Paveiksle Vilnius pro muziejaus langą matomas ne tik urbanistinis Rotušės aikštės peizažas, bet ir dailininkui svarbūs kultūriniai lietuvybės simboliai – liaudies meistrų darbo Dievo Motinos skulptūra bei tautiniais raštais margintas audinys.

Miestą pro langus tapė ir Vytautas Mackevičius (1911–1991), tiesa, dėl kiek kitokių priežasčių. 1940–1941 m. sovietinėje Lietuvoje dailininkas dirbo Meno reikalų valdybos inspektoriumi, taigi per nacių okupaciją stengėsi neatkreipti į save dėmesio ir Rotušės aikštę nutapė būdamas A. Valeškos studijoje greta muziejaus.

A. Valeškos vadovaujamoje įstaigoje fondų saugotoju dirbo ir Algirdas Petrulis (1915–2010). Pro muziejaus langą nutapyta Vokiečių gatvė Vilniuje – jau istorija tapęs vaizdas, fiksuojantis per karą ir sovietinės okupacijos metais sugriautą sostinės senamiesčio dalį.

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA I (2014). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė, KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė
Parodos: „Vilnius. Topophilia. Vilniaus vaizdai iš advokatų kontoros "Ellex Valiunas" kolekcijos“, 2017 spalio 5 d. – lapkričio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius. Kuratorė Laima Laučkaitė; „Žvilgsnis į Lietuvos dailės istoriją nuo Užupio“, 2018 m. rugpjūčio 30 d. – 2019 m. birželio 1 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorė Giedrė Jankevičiūtė. „Didžioji gatvė“, 2019 m. rugsėjo 26 d. – 2020 m. sausio 12 d., Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4, Vilnius). Kuratoriai: Margarita Matulytė (projekto vadovė), Justina Augustytė, Donatas Snarskis.