Skersgatvis ir vaizdas į sinagogą

Atvirukų rinkinys „Vilniaus žydų getas“. Apie 1928

Tikras vilnietis Beras Zalkindas (1879–1944) mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje, tobulinosi Paryžiuje, tarpukariu dėstė dailę Vilniaus mokyklose. Apie 1928 m. išleido atvirukų rinkinį „Vilniaus žydų getas“ (leidykla „Kunstvorlag“). Grafiški piešiniai vaizduoja Zalmeno Šyko aprašytą religinį bei kultūrinį židinį – Didžiąją sinagogą ir Šulhoifą, kiemus su kloizais, Strašuno biblioteką, gretimas gatves. Šie kvartalai buvo sunaikinti Antrojo pasaulinio karo metais. 

Teksto autorė Laima Laučkaitė

Vilnius – Lietuvos Jeruzalė. XVIII a. Vilniaus Gaono skleidžiama išmintis ir šviesa padėjo Vilniui pelnyti garbingą Lietuvos Jeruzalės vardą. Paklausyti Vilniaus Gaono mokymų į Vilnių atvykdavo religingų žydų ir mokslininkų iš viso pasaulio, miestas tapo žydams svarbiu religijos, mokslo ir jidiš literatūros centru. Poetas Dovydas Einhornas rašė: „Ieškoti uždarbio žmonės važiuodavo į Varšuvą, Odesą, Kijevą – Vilniuje nebuvo galimybių užsidirbti, į Vilnių važiuodavo mokytis.“ XX a. pradžioje Vilniaus, kaip Lietuvos Jeruzalės, vaizdinys iškilo dailėje.

Bero Zalkindo ofortai, publikuoti 1928 m. atvirukų rinkinyje „Vilniaus žydų getas“, kurį galėjo įsigyti į Vilnių atvykę keliautojai, stipriai prisidėjo prie Lietuvos Jeruzalės mito sklaidos. Dailininkas taikliai perteikė žydiškojo miesto aurą, pavaizduodamas svarbiausius objektus: Vilniaus Didžiąją sinagogą ir Mato Strašuno biblioteką, Stiklių ir Mėsinių gatves, žydų kvartalo skersgatvius ir kiemus. Pro Aušros vartus į Vilniaus miesto peripetijas įtraukia Moišės Leibovskio tapybos darbas. Į Ameriką vaikystėje emigravęs Elijas Mendelis Grosmanas, iki 1940 m. daug keliavęs po Europą, 1931 m. lankėsi Vilniuje. Jo ofortas J. Kliačkos gatvė Vilniuje (dab. Marko Antokolskio g.) detaliai vaizduoja žymiąją žydų kvartalo gatvelę su dviem arkomis, namų balkonus ir langines, parduotuvių iškabas, skarotas moteris ir vežimaitį traukiantį arklį. Pastebėtina, kad autorius pagal eskizą raižytame oforte veidrodiškai sukeitė kairę ir dešinę gatvės pusę.

Teksto autorė Vilma Gradinskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė
Parodos: „Vilnius amžinai. Dailės kūrinių ir vadovų po miestą dialogas“, 2022 gegužės 25 d. – 2023 balandžio 30 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorė Laima Laučkaitė.

Atvirukų rinkinys „Vilniaus žydų getas“. Apie 1928

Tikras vilnietis Beras Zalkindas (1879–1944) mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje, tobulinosi Paryžiuje, tarpukariu dėstė dailę Vilniaus mokyklose. Apie 1928 m. išleido atvirukų rinkinį „Vilniaus žydų getas“ (leidykla „Kunstvorlag“). Grafiški piešiniai vaizduoja Zalmeno Šyko aprašytą religinį bei kultūrinį židinį – Didžiąją sinagogą ir Šulhoifą, kiemus su kloizais, Strašuno biblioteką, gretimas gatves. Šie kvartalai buvo sunaikinti Antrojo pasaulinio karo metais. 

Teksto autorė Laima Laučkaitė

Vilnius – Lietuvos Jeruzalė. XVIII a. Vilniaus Gaono skleidžiama išmintis ir šviesa padėjo Vilniui pelnyti garbingą Lietuvos Jeruzalės vardą. Paklausyti Vilniaus Gaono mokymų į Vilnių atvykdavo religingų žydų ir mokslininkų iš viso pasaulio, miestas tapo žydams svarbiu religijos, mokslo ir jidiš literatūros centru. Poetas Dovydas Einhornas rašė: „Ieškoti uždarbio žmonės važiuodavo į Varšuvą, Odesą, Kijevą – Vilniuje nebuvo galimybių užsidirbti, į Vilnių važiuodavo mokytis.“ XX a. pradžioje Vilniaus, kaip Lietuvos Jeruzalės, vaizdinys iškilo dailėje.

Bero Zalkindo ofortai, publikuoti 1928 m. atvirukų rinkinyje „Vilniaus žydų getas“, kurį galėjo įsigyti į Vilnių atvykę keliautojai, stipriai prisidėjo prie Lietuvos Jeruzalės mito sklaidos. Dailininkas taikliai perteikė žydiškojo miesto aurą, pavaizduodamas svarbiausius objektus: Vilniaus Didžiąją sinagogą ir Mato Strašuno biblioteką, Stiklių ir Mėsinių gatves, žydų kvartalo skersgatvius ir kiemus. Pro Aušros vartus į Vilniaus miesto peripetijas įtraukia Moišės Leibovskio tapybos darbas. Į Ameriką vaikystėje emigravęs Elijas Mendelis Grosmanas, iki 1940 m. daug keliavęs po Europą, 1931 m. lankėsi Vilniuje. Jo ofortas J. Kliačkos gatvė Vilniuje (dab. Marko Antokolskio g.) detaliai vaizduoja žymiąją žydų kvartalo gatvelę su dviem arkomis, namų balkonus ir langines, parduotuvių iškabas, skarotas moteris ir vežimaitį traukiantį arklį. Pastebėtina, kad autorius pagal eskizą raižytame oforte veidrodiškai sukeitė kairę ir dešinę gatvės pusę.

Teksto autorė Vilma Gradinskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė
Parodos: „Vilnius amžinai. Dailės kūrinių ir vadovų po miestą dialogas“, 2022 gegužės 25 d. – 2023 balandžio 30 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorė Laima Laučkaitė.