Vilnius. Vaizdas į Šnipiškes

Žymus prancūzų geografas ir rašytojas Jacques’as Elisee Reclus XIX a. pabaigoje parašė 19 tomų veikalą „Nouvelle Geographie Universelle. La Terre et les Hommes“ („Nauja visuotinė geografija. Žemė ir žmonės“). Penktame veikalo tome „L’Europe Scandinave, Russe etc.“ („Europos Skandinavija, Rusija ir kt.“), 1880 m. išleistame Paryžiuje (leidykla – „Hachette & Cie“), pateiktas Lietuvos aprašymas ir Vilniaus atvaizdas. Šis raižinys rodo, kaip XIX a. antrojoje pusėje buvo kuriamos iliustracijos. Pagal vieno pirmųjų Vilniaus fotografų Juozapo Čechavičiaus (1817–1888) nuotrauką prancūzų peizažistas Eženas Budenas (1842–1893) nupiešė piešinį, o graveris Alfredas Sardžentas išraižė medžio klišę – jiems net nereikėjo miesto išvysti. Raižinyje panaudotas vaizdas nuo Gedimino pilies kalno į Neries pusę ir Šnipiškes, ši vieta kelis šimtmečius bus pati populiariausia miesto regykla. Kai 1865 m. J. Čechavičius atvyko į Vilnių, be generalgubernatoriaus leidimo jis negalėjo fotografuoti viešumoje, o Gedimino kalnas tuomet buvo carinės kariuomenės žinioje ir neprieinamas publikai. Gavęs leidimą fotografuoti Vilniuje, J. Čechavičius sukūrė įspūdingų miesto panoramų, kuriomis naudojosi ir dailininkai. 

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA I (2014). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė
Parodos: „Vilnius. Topophilia. Vilniaus vaizdai iš advokatų kontoros "Ellex Valiunas" kolekcijos“, 2017 spalio 5 d. – lapkričio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius (kuratorė Laima Laučkaitė)

Žymus prancūzų geografas ir rašytojas Jacques’as Elisee Reclus XIX a. pabaigoje parašė 19 tomų veikalą „Nouvelle Geographie Universelle. La Terre et les Hommes“ („Nauja visuotinė geografija. Žemė ir žmonės“). Penktame veikalo tome „L’Europe Scandinave, Russe etc.“ („Europos Skandinavija, Rusija ir kt.“), 1880 m. išleistame Paryžiuje (leidykla – „Hachette & Cie“), pateiktas Lietuvos aprašymas ir Vilniaus atvaizdas. Šis raižinys rodo, kaip XIX a. antrojoje pusėje buvo kuriamos iliustracijos. Pagal vieno pirmųjų Vilniaus fotografų Juozapo Čechavičiaus (1817–1888) nuotrauką prancūzų peizažistas Eženas Budenas (1842–1893) nupiešė piešinį, o graveris Alfredas Sardžentas išraižė medžio klišę – jiems net nereikėjo miesto išvysti. Raižinyje panaudotas vaizdas nuo Gedimino pilies kalno į Neries pusę ir Šnipiškes, ši vieta kelis šimtmečius bus pati populiariausia miesto regykla. Kai 1865 m. J. Čechavičius atvyko į Vilnių, be generalgubernatoriaus leidimo jis negalėjo fotografuoti viešumoje, o Gedimino kalnas tuomet buvo carinės kariuomenės žinioje ir neprieinamas publikai. Gavęs leidimą fotografuoti Vilniuje, J. Čechavičius sukūrė įspūdingų miesto panoramų, kuriomis naudojosi ir dailininkai. 

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA I (2014). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė
Parodos: „Vilnius. Topophilia. Vilniaus vaizdai iš advokatų kontoros "Ellex Valiunas" kolekcijos“, 2017 spalio 5 d. – lapkričio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius (kuratorė Laima Laučkaitė)