Hertos ežero pakrantė

„Paskūdnas reikalas“. Žengti pirmuosius žingsnius meno link tradiciniame štetle užaugusiems jaunuoliams nebuvo lengva. Marko Antokolskio tėvas smerkė sūnaus pomėgį lipdyti iš molio ar iš medžio drožti skulptūrėles ir siuntė jį mokytis staliaus amato. Lazario Krestino ir Emanuelio Mane-Kaco tėvai svajojo sūnus tapsiant rabinais. Konfliktai šeimose ir negatyvus religingos žydų bendruomenės požiūris į dailininkus kaip į „girtuoklius, nuskurėlius ir mirštančius nuo džiovos arba išprotėjančius“ pastūmėjo daugelį jaunuolių anksti palikti gimtuosius namus.

Trylikametį Moišę Maimoną religingi tėvai, nekreipdami dėmesio į sūnaus troškimą tapti dailininku, išsiuntė mokytis laikrodininko amato. Maimonas prisiminė: „Manasis polinkis į dailę šeimoje ne tik kad nebuvo skatinamas ir pripažįstamas, bet sukeldavo šypsenas ir pašaipas. O rebė mano siekius vadino ne kaip kitaip, tik „paskūdnu reikalu“ (M. Maimono rankraštis Тернистый путь, Žydų muziejus, Maskva). Maimonas buvo vienas pirmųjų litvakų tapytojų ir grafikų. Šiandien jo kūrybos išlikę mažai. „Ellex Valiunas“ rinkiniuose saugomos dvi litografijos vaizduoja Riugeno salą Vokietijoje. Vienoje litografijoje – legendomis apipintas Hertos ežeras, kuriame kartą per metus maudydavosi germanų žemės deivė Herta. Niekas negalėjo matyti deivės, o tie, kurie jai patarnaudavo per maudynes, paskui būdavo nuskandinami ežere. Kitoje – Selino kurorto paplūdimys su tiltu į Baltijos jūrą.

Teksto autorė Vilma Gradinskaitė

„Paskūdnas reikalas“. Žengti pirmuosius žingsnius meno link tradiciniame