Virtuvėje

Ši buitinė darbo scena yra autoportretiškas kūrinys, padedantis įsivaizduoti, kaip grafikas Jonas Kuzminskis (1906–1985) su žmona gyveno Antrojo pasaulinio karo metais. Raižinyje pavaizduota ant pintos kėdės ankštoje virtuvėje įsitaisiusi moteris, darinėjanti ir valanti žuvis, sudėtas į metalinį emaliuotą dubenį, užkeltą ant skardinio kibiro. Viryklės pakuroje liepsnoja ugnis, ant jos kaista arbatinis su vandeniu. Dailininkas buvo labai dėmesingas daiktinei aplinkai ir tiksliai perteikė tuometinio savo buto Užupyje interjerą, kuklius baldus bei indus. Pasak Kuzminskių šeimą gerai pažinojusios Gražinos Drėmaitės, dailininkas su žmona karo metais vertėsi ne taip jau blogai, nes juos maisto produktais rėmė kaime gyvenę giminės. Kartais šiomis gėrybėmis J. Kuzminskis pasidalydavo ir su Vladu Drėma, kuris gyveno nepalyginamai sunkiau. Savo tema ir ikonografija J. Kuzminskio raižinys kiek primena karo metais palankių kritikos atsiliepimų sulaukusią Veronikos Šleivytės (1906–1998) litografiją Bulves skuta (1937), kuri vaizduoja dailininkės mamą Barborą Šleivienę, susikaupusią prie šio banalaus kasdienio užsiėmimo. Buities tema Lietuvos dailininkus XX a. I pusėje mažai domino, tarpukario dailėje darbo vaizdų reta. Maistą ruošianti (šiuo atveju valanti žuvį) moteris – ikonografinis motyvas, kuris sietų J. Kuzminskio raižinį ir su jam artimos dramatiško likimo dailininkės Marcės Katiliūtės (1912–1937) linoraižiniu Bulves skuta (1936).

Teksto autorė Giedrė Jankevičiūtė

Vokiečių okupacijos metais Lietuvos dailininkams pavyko suorganizuoti keletą apžvalginių parodų Kaune, Ukmergėje, Telšiuose ir Vilniuje. Vis dėlto 1944 m. pavasarį Vilniaus dailės muziejuje surengtoje ekspozicijoje neišvengta konfrontacijos su vokiečių cenzoriais. Okupacinės valdžios komisaro Hinricho Lohse paliepimu, kaip „išsigimusio meno“ (entartete Kunst) pavyzdžiai iš parodos buvo pašalinti Antano Gudaičio ir Viktoro Vizgirdos paveikslai (Antanas Gudaitis: tekstai ir vaizdai, sud. Eglė Kunčiuvienė, Ema Mikulėnaitė, Vilnius, 2020, p. 117). Ko gero, arsininkų tapyti portretai ir peizažai H. Lohse sukėlė nepasitenkinimą dėl ekspresionistinės raiškos.

Peizažas buvo populiariausias karo metų dailės žanras, ideologiškai neutralus, paprastai įtinkantis cenzūrai, todėl dažnai eksponuojamas parodose, noriai įsigyjamas publikos. Lietuviams sugrąžintos sostinės architektūrinius peizažus mėgo vaizduoti ir Jonas Kuzminskis (1906–1985). Viename jo ciklo „Senasis Vilnius“ raižinyje matome senamiesčio panoramą su Vilniaus dailės akademijos, kurioje nuo 1941 m., kai atvyko iš Kauno, J. Kuzminskis ir dėstė, rūmus. Karo metais dailininkų žvilgsnis neretai krypo ir į savąją aplinką, skurdžią tų metų buitį. Tipiška tam laikui yra ir J. Kuzminskio kompozicija Virtuvėje – tai dailininko žmona, darinėjanti žuvis kuklioje šeimos virtuvėlėje.

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas POZUOJANTYS DAIKTAI (2017). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė
Parodos: „1918-1945 / Kaunas-Vilnius“, 2020 rugpjūčio 27 d. – 2021 rugpjūčio 21 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė.

Ši buitinė darbo scena yra autoportretiškas kūrinys, padedantis įsivaizduoti, kaip grafikas Jonas Kuzminskis (1906–1985) su žmona gyveno Antrojo pasaulinio karo metais. Raižinyje pavaizduota ant pintos kėdės ankštoje virtuvėje įsitaisiusi moteris, darinėjanti ir valanti žuvis, sudėtas į metalinį emaliuotą dubenį, užkeltą ant skardinio kibiro. Viryklės pakuroje liepsnoja ugnis, ant jos kaista arbatinis su vandeniu. Dailininkas buvo labai dėmesingas daiktinei aplinkai ir tiksliai perteikė tuometinio savo buto Užupyje interjerą, kuklius baldus bei indus. Pasak Kuzminskių šeimą gerai pažinojusios Gražinos Drėmaitės, dailininkas su žmona karo metais vertėsi ne taip jau blogai, nes juos maisto produktais rėmė kaime gyvenę giminės. Kartais šiomis gėrybėmis J. Kuzminskis pasidalydavo ir su Vladu Drėma, kuris gyveno nepalyginamai sunkiau. Savo tema ir ikonografija J. Kuzminskio raižinys kiek primena karo metais palankių kritikos atsiliepimų sulaukusią Veronikos Šleivytės (1906–1998) litografiją Bulves skuta (1937), kuri vaizduoja dailininkės mamą Barborą Šleivienę, susikaupusią prie šio banalaus kasdienio užsiėmimo. Buities tema Lietuvos dailininkus XX a. I pusėje mažai domino, tarpukario dailėje darbo vaizdų reta. Maistą ruošianti (šiuo atveju valanti žuvį) moteris – ikonografinis motyvas, kuris sietų J. Kuzminskio raižinį ir su jam artimos dramatiško likimo dailininkės Marcės Katiliūtės (1912–1937) linoraižiniu Bulves skuta (1936).

Teksto autorė Giedrė Jankevičiūtė

Vokiečių okupacijos metais Lietuvos dailininkams pavyko suorganizuoti keletą apžvalginių parodų Kaune, Ukmergėje, Telšiuose ir Vilniuje. Vis dėlto 1944 m. pavasarį Vilniaus dailės muziejuje surengtoje ekspozicijoje neišvengta konfrontacijos su vokiečių cenzoriais. Okupacinės valdžios komisaro Hinricho Lohse paliepimu, kaip „išsigimusio meno“ (entartete Kunst) pavyzdžiai iš parodos buvo pašalinti Antano Gudaičio ir Viktoro Vizgirdos paveikslai (Antanas Gudaitis: tekstai ir vaizdai, sud. Eglė Kunčiuvienė, Ema Mikulėnaitė, Vilnius, 2020, p. 117). Ko gero, arsininkų tapyti portretai ir peizažai H. Lohse sukėlė nepasitenkinimą dėl ekspresionistinės raiškos.

Peizažas buvo populiariausias karo metų dailės žanras, ideologiškai neutralus, paprastai įtinkantis cenzūrai, todėl dažnai eksponuojamas parodose, noriai įsigyjamas publikos. Lietuviams sugrąžintos sostinės architektūrinius peizažus mėgo vaizduoti ir Jonas Kuzminskis (1906–1985). Viename jo ciklo „Senasis Vilnius“ raižinyje matome senamiesčio panoramą su Vilniaus dailės akademijos, kurioje nuo 1941 m., kai atvyko iš Kauno, J. Kuzminskis ir dėstė, rūmus. Karo metais dailininkų žvilgsnis neretai krypo ir į savąją aplinką, skurdžią tų metų buitį. Tipiška tam laikui yra ir J. Kuzminskio kompozicija Virtuvėje – tai dailininko žmona, darinėjanti žuvis kuklioje šeimos virtuvėlėje.

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas POZUOJANTYS DAIKTAI (2017). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė
Parodos: „1918-1945 / Kaunas-Vilnius“, 2020 rugpjūčio 27 d. – 2021 rugpjūčio 21 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė.