Višakio Rūdoje

Višakio Rūda – V. Vizgirdos motinos tėviškė, kurioje dailininkas dažnai lankydavosi ir yra nutapęs ne vieną paveikslą. Už peizažą Višakio Rūdos bažnyčia, eksponuotą IV Rudens dailės parodoje, V. Vizgirda pelnė premiją. Paveikslo Višakio Rūdoje motyvas ir kompozicija primena peizažą Kaimo gatvelė (1939). Tikėtina, kad ir šis darbas yra sukurtas tais pačiais metais.

Teksto autorė Nijolė Tumėnienė

Grupuotės „Ars“ nariams būdinga jausminė tapyba, ekspresionistinės tendencijos, neramios faktūros, sąmoningas atsigręžimas į liaudies meną, ryšys su gamta. Atsirado žanrų įvairovė, o vyresniųjų tapytojų pamėgtus portretus, peizažus ir retesnius istorinės tematikos darbus papildė buitinės kompozicijos, natiurmortai, religiniai paveikslai. Arsininkai siekė sukurti unikalų lietuvių dailės stilių, kuriame derėtų nacionalinės kultūros paveldo tradicijos ir meninės Vakarų modernizmo naujovės. 1932 ir 1934 m. Kaune surengtos dvi parodos, o 1932 m. pabaigoje paskelbtas vienintelis programinis tekstas tarpukario Lietuvos dailės istorijoje –„Ars“ manifestas.

Ryškiausios lietuvių modernistų grupuotės „Ars“ parodoje, surengtoje 1932 m., Kaune ir Paryžiuje sukurtus darbus pristatė skulptorius Juozas Mikėnas, tapytojai Antanas Gudaitis, Antanas Samuolis, Viktoras Vizgirda, grafikai Vytautas Kazimieras Jonynas, Telesforas Kulakauskas, Jonas Steponavičius. Demonstruodami paramą jauniesiems, parodoje dalyvavo ir Kauno meno mokyklos dėstytojai Adomas Galdikas bei Mstislavas Dobužinskis.

Raštu buvo paskelbtas ir „Ars“ manifestas: „Apsidairę aplinkui, įsitikinam, kad nebuvimas gilesnių meno ieškojimų arba seniai nudėvėtų meno formų pamėgdžiojimas mūsų meną žudo. Mes pasiryžę šiai atgimstančios tėvynės epochai tarnauti ir kurti šios epochos stilių“ (ARS, Kaunas, 1932). 1934 m. antrojoje „Ars“ parodoje darbus eksponavo tie patys aštuoni dalyviai, tik be M. Dobužinskio. Konservatyviai nusiteikę vyresnieji kolegos piktinosi jiems išsakoma arsininkų kritika ir patys spaudoje kėlė klausimą: „Kokį santykį turi mūsų liaudies kūryba su šita jų balvonine skulptūra, su šitais suterštais purvinais dažais drobės gabalais, su šitais išpūstomis akimis, kreivomis nosimis arba visai be jokių nosių portretais, mes nežinom?“(„Menas ir pseudoprimityvumas“, Lietuvos aidas, 1932, Nr. 273, p. 5). Vis dėlto arsininkų suformuoti ir įtvirtinti plastiniai bei estetiniai principai padarė, ko gero, didžiausią poveikį Lietuvos dailės modernėjimui.

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas PEIZAŽO ERDVĖ I (2010). Tekstų autorės Nijolė Tumėnienė, Dalia Tarandaitė, KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė
Parodos: „1918-1945 / Kaunas-Vilnius“, 2020 rugpjūčio 27 d. – 2021 rugpjūčio 21 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė.

Višakio Rūda – V. Vizgirdos motinos tėviškė, kurioje dailininkas dažnai lankydavosi ir yra nutapęs ne vieną paveikslą. Už peizažą Višakio Rūdos bažnyčia, eksponuotą IV Rudens dailės parodoje, V. Vizgirda pelnė premiją. Paveikslo Višakio Rūdoje motyvas ir kompozicija primena peizažą Kaimo gatvelė (1939). Tikėtina, kad ir šis darbas yra sukurtas tais pačiais metais.

Teksto autorė Nijolė Tumėnienė

Grupuotės „Ars“ nariams būdinga jausminė tapyba, ekspresionistinės tendencijos, neramios faktūros, sąmoningas atsigręžimas į liaudies meną, ryšys su gamta. Atsirado žanrų įvairovė, o vyresniųjų tapytojų pamėgtus portretus, peizažus ir retesnius istorinės tematikos darbus papildė buitinės kompozicijos, natiurmortai, religiniai paveikslai. Arsininkai siekė sukurti unikalų lietuvių dailės stilių, kuriame derėtų nacionalinės kultūros paveldo tradicijos ir meninės Vakarų modernizmo naujovės. 1932 ir 1934 m. Kaune surengtos dvi parodos, o 1932 m. pabaigoje paskelbtas vienintelis programinis tekstas tarpukario Lietuvos dailės istorijoje –„Ars“ manifestas.

Ryškiausios lietuvių modernistų grupuotės „Ars“ parodoje, surengtoje 1932 m., Kaune ir Paryžiuje sukurtus darbus pristatė skulptorius Juozas Mikėnas, tapytojai Antanas Gudaitis, Antanas Samuolis, Viktoras Vizgirda, grafikai Vytautas Kazimieras Jonynas, Telesforas Kulakauskas, Jonas Steponavičius. Demonstruodami paramą jauniesiems, parodoje dalyvavo ir Kauno meno mokyklos dėstytojai Adomas Galdikas bei Mstislavas Dobužinskis.

Raštu buvo paskelbtas ir „Ars“ manifestas: „Apsidairę aplinkui, įsitikinam, kad nebuvimas gilesnių meno ieškojimų arba seniai nudėvėtų meno formų pamėgdžiojimas mūsų meną žudo. Mes pasiryžę šiai atgimstančios tėvynės epochai tarnauti ir kurti šios epochos stilių“ (ARS, Kaunas, 1932). 1934 m. antrojoje „Ars“ parodoje darbus eksponavo tie patys aštuoni dalyviai, tik be M. Dobužinskio. Konservatyviai nusiteikę vyresnieji kolegos piktinosi jiems išsakoma arsininkų kritika ir patys spaudoje kėlė klausimą: „Kokį santykį turi mūsų liaudies kūryba su šita jų balvonine skulptūra, su šitais suterštais purvinais dažais drobės gabalais, su šitais išpūstomis akimis, kreivomis nosimis arba visai be jokių nosių portretais, mes nežinom?“(„Menas ir pseudoprimityvumas“, Lietuvos aidas, 1932, Nr. 273, p. 5). Vis dėlto arsininkų suformuoti ir įtvirtinti plastiniai bei estetiniai principai padarė, ko gero, didžiausią poveikį Lietuvos dailės modernėjimui.

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas PEIZAŽO ERDVĖ I (2010). Tekstų autorės Nijolė Tumėnienė, Dalia Tarandaitė, KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė
Parodos: „1918-1945 / Kaunas-Vilnius“, 2020 rugpjūčio 27 d. – 2021 rugpjūčio 21 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė.